Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Kai per paskaitas mokiausi apie šizotipinį asmenybės sutrikimą, labai nustebau: juk tai 90% mano kadaise pažinotų žmonių! Bet jie nebuvo diagnozuoti šiuo asmenybės sutrikimu (tiesa, vienas turėjo šizotipinį sutrikimą, tik ne asmenybės, dar vienas turėjo šizoafektinį sutrikimą, buvo ir mergina su bipoliniu sutrikimu... ir tikriausiai dar daug nežinau). Paaiškinimas paprastas: asmenybės (ir bet kokio kito psichikos) sutrikimo diagnozei nustatyti neužtenka vien simptomų. Pagrindinis aspektas, į kurį atsižvelgiama diagnozuojant: ar tie simptomai trukdo žmogui arba aplinkiniams gyventi, funkcionuoti visuomenėje.

Turiu prisipažinti, kad tokia skiriamoji riba man atrodo keista. Juk kitų ligų nediagnozuoja pagal tai, ar jos tau trukdo gyventi. Gal tau vėžys (bent jau kurį laiką) ir netrukdo gyventi, bet tai nereiškia, kad neturi jo. Manyčiau, tas pats ir su psichikos sutrikimais. Kita vertus, asmenybės sutrikimo negali iš tikrųjų turėti arba neturėti. Nors ir nubrėžiama griežta riba, bet iš tiesų tokios nėra. Kiekvienas žmogus turi kokio nors asmenybės sutrikimo (dažniausiai – kelių) bruožų. Todėl tai yra labiau kontinuumas nuo tam tikro bruožo nebuvimo iki stipriausio jo išreikštumo.

Man netgi atrodo neteisinga diagnozuoti pagal tai, ar tie bruožai žmogui trukdo gyvenime, ar ne. Tokiu atveju žmogus, su daug stipriau išreikštais šizotipinio asmenybės sutrikimo bruožais, bet prisitaikęs gyvenime, to sutrikimo neturės, o su silpniau išreikštais, tik neprisitaikęs – bus diagnozuotas. Šizotipinį asmenybės sutrikimą galima būtų diagnozuoti įvairiems guru, dvasiniams mokytojams, būrėjams, raganoms ir pan., tačiau tie simptomai jiems gyventi netrukdo, o netgi padeda, todėl sutrikimas nebus diagnozuojamas.

Pagal DSM-IV, šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdinga:

• Sąsajų idėjos (išskyrus sąsajų kliedesius) – tai įsivaizdavimas, kad viskas yra susiję su tavimi, nors taip iš tiesų nėra.
• Keisti įsitikinimai arba magiškas mąstymas, kuris veikia elgesį ir yra nesusijęs su subkultūrinėmis normomis (pvz., prietaringumas, tikėjimas aiškiaregyste, telepatija, šeštuoju jausmu).
• Neįprastos suvokimo patirtys, įskaitant kūno iliuzijas.
• Keistas mąstymas ir kalba (pvz., neaiški, smulkmeniška, metaforiška, pernelyg detali, stereotipiška).
• Įtarumas ir paranoidinės mintys.
• Netinkamas arba suvaržytas afektas (jausmai).
• Neįprastas, ekscentriškas, savitas elgesys ar išvaizda.
• Artimų draugų nebuvimas, išskyrus pirmos eilės giminaičius.
• Socialinis nerimas, kuris nemažėja labiau susipažinus, ir kuris susijęs su paranoidinėmis baimėmis, o ne neigiamu savęs vertinimu.

Aiškiausiai matomi šio asmenybės sutrikimo požymiai yra neįprasta išvaizda, elgesys, keista kalba ir magiškas mąstymas. Jeigu turite tokių pažįstamų, skaitydami, greičiausiai, apie juos pagalvojote. Tačiau, kaip ir rašiau prieš tai, šių simptomų buvimas dar nereiškia, kad jie tikrai ir turi šį asmenybės sutrikimą. Taip pat verta paminėti, kad šizotipinis asmenybės sutrikimas negali būti nustatomas, jeigu žmogui jau yra nustatytas vienas iš šių sutrikimų: šizofrenija, nuotaikos sutrikimas su psichoze, kitas psichotinis sutrikimas, įvairiapusis raidos sutrikimas.

Anksčiau rašiau apie asmenybės tipus. Asmenys, kurie turi šizotipinio asmenybės bruožų, tačiau neturi paties sutrikimo, gali turėti šizotipinę asmenybę. Jiems bus būdingos tos pačios savybės, tik mažiau išreikštos negu sutrikimo atveju, ir nekliudys prisitaikyti gyvenime. Taip pat tai bus ne vieninteliai tokios asmenybės raiškos būdai. Pavyzdžiui, šizotipinė asmenybė, neturinti sutrikimo, domėsis neįprastais dalykais, tačiau tai nebus vienintelis jos interesas. Taip pat toks žmogus gali turėti keistų įsitikinimų ar minčių, tačiau galės jas atidėti ir laikytis tikrovės reikalavimų.

Pagal asmenybės sutrikimų schemą, šizotipinis asmenybės sutrikimas būtų arčiausiai psichozės lygmens (šizofrenijos). Pagal sveikumą tos pačios grupės sutrikimai išsidėstytų taip: Vengiantis asmenybės sutrikimas -> Šizoidinis asmenybės sutrikimas -> Šizotipinis asmenybės sutrikimas -> Šizofrenija.

Šaltiniai:
1. DSM-IV and DSM-5 Criteria for the Personality Disorders.
2. Ridenour J. M. 2014. Psychodynamic model and treatment of Schizotypal personality disorder, June 2.

Asmenybės tipai pagal psichodinaminę teoriją

Šiame įraše pateiksiu asmenybės tipus pagal psichodinaminę teoriją. Jie yra paremti klinikine praktika, todėl ir pavadinimai klinikiniai, „gąsdinantys“. Tačiau iš tiesų jų visai nereikia bijoti. Jeigu Jums tinka vieno ar kito asmenybės tipo bruožai, dar nereiškia, kad turite kokį nors sutrikimą. Anot Genovaitės Petronienės, priklausymas tam tikram asmenybės tipui rodo, kad esant labai didelio streso sąlygoms, Jums gali pasireikšti tas sutrikimas, pvz., depresinė asmenybė turi didesnę riziką susirgti depresija, šizoidinio tipo asmenybė – šizofrenija. Tačiau dauguma žmonių priklauso kuriems nors asmenybės tipams ir niekada nesuserga psichine liga, todėl labai bijoti nereikia. :)

Taip pat svarbu atsiminti, kad kai kalbame apie tipus, jie yra sustiprintas tam tikro asmenybės tipo vaizdas, realybėje tokių žmonių nėra. Tikriems žmonėms dažniausiai būdinga kelių asmenybės tipų sąveika.

Asocialaus tipo asmenybė (kiti pavadinimai: psichopatinė asmenybė).

• Socialinių normų nepaisymas.
• Nusikalstamas elgesys.
• Abejingumas kitų jausmams.
• Melas.
• Alkoholio vartojimas.
• Impulsyvumas.
• Agresyvumas.
• Nesugebėjimas planuoti.
• Neatsakingumas.
• Rizikingas elgesys.

Histrioninio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: isterinė asmenybė, demonstratyvi asmenybė).

• Perdėta emocijų raiška.
• Greitai besikeičiančios emocijos.
• Teatrališkumas.
• Dramatiškumas.
• Dėmesio siekimas.
• Seksualiai gundantis ar provokuojantis elgesys.
• Dėmesys išvaizdai.
• Lengvas pasidavimas kitų įtakai.
• Manipuliacijos.

Narcistinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: perfekcionistinė asmenybė).

• Grandiozinė savivertė.
• Savo svarbos, ypatingumo jausmas.
• Garbinimo poreikis.
• Empatijos stoka.
• Pavydas.
• Arogancija.
• Perfekcionizmas.
• Idealizavimas ir nuvertinimas.
• Konkurencija.

Obsesinio kompulsinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: suvaržyta asmenybė, anankastinio tipo asmenybė).

• Perfekcionizmas.
• Perdėtas sąžiningumas.
• Nuolatinis abejojimas.
• Susirūpinimas detalėmis.
• Užsispyrimas, nelankstumas.
• Darboholizmas.
• Taupumas.
• Disciplina.
• Įkyrios mintys ir/arba veiksmai.
• Racionalumas.
• Protas atskirtas nuo jausmų.

Paranoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: liguistai įtari asmenybė).

• Įtarumas.
• Nepasitikėjimas kitais.
• Atsargumas.
• Uždarumas.
• Nenoras atleisti.
• Įtampa.
• Neutralių ar draugiškų veiksmų palaikymas priešiškais.
• Perdėtas jautrumas nesėkmėms.
• Netolerancija.
• Kerštingumas.
• Arogancija.

Priklausomo tipo asmenybė.

• Bejėgiškumas.
• Baimė būti paliktam.
• Pasyvumas.
• Atsakomybės perkėlimas kitiems.
• Globos poreikis.
• Neapsisprendimas.
• Nesavarankiškumas.
• Nesugebėjimas būti vienumoje.
• Nepasitikėjimas savimi.
• Savos nuomonės neišreiškimas.

Ribinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: impulsyvi asmenybė, emociškai nestabilaus tipo asmenybė).

• Impulsyvumas.
• Nestabili nuotaika.
• Emocijų proveržiai.
• Elgesio iškrovos.
• Priekabus elgesys.
• Konfliktai su kitais.
• Svyravimas tarp idealizavimo ir nuvertinimo.
• Pyktis.
• Tuštumos jausmas.
• Savidestruktyvus elgesys.
• Suicidinis elgesys.
• Nestabilus savęs vaizdas.

Šizoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: atsiribojusi asmenybė).

• Socialinių kontaktų vengimas.
• Vienatvė.
• Sukelia abejingumo pagyroms ir kritikai vaizdą.
• Menkas domėjimasis seksualiniais santykiais.
• Emocinis šaltumas.
• Mažas pomėgių skaičius.
• Pirmenybės teikimas fantazijai.
• Kūrybingumas.
• Intensyvus vidinis gyvenimas.

Šizotipinė asmenybė.

• Ekscentriškumas.
• Keisti įsitikinimai.
• Maginis mąstymas.
• Neįprastos suvokimo patirtys.
• Keistas mąstymas ar kalba.
• Įtarumas.
• Neadekvačios arba ribotos emocijos.
• Vienišumas.
• Socialinis nerimas.

Vengiančio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: nerimastingo tipo asmenybė).

• Įtampa ir baimė.
• Jautrumas atstūmimui.
• Socialinės veiklos vengimas.
• Kritikos baimė.
• Nevisavertiškumo jausmas.
• Pasyvumas.
• Buvimo dėmesio centre vengimas.
• Nesaugumo jausmas.

Depresinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: oralinė asmenybė).

• Jautrumas.
• Rūpinimasis kitais.
• Nemokėjimas rūpintis savimi.
• Kitų idealizavimas.
• Artumo siekimas.
• Savęs laikymas blogu.
• Vienumos baimė.
• Pykčio slopinimas.
• Rūkymas, persivalgymas, šnekėjimas.

Maniakinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: hiperaktyvaus tipo asmenybė).

• Depresinės asmenybės priešingybė.
• Socialumas.
• Aktyvumas.
• Entuziazmas.
• Nerimas.
• Žemas empatijos lygis.
• Darboholizmas.
• Chaotiškumas.
• Alkoholis, vaistai.

Cikloidinė asmenybė (kiti pavadinimai: ciklotiminė asmenybė).

• Depresinio ir maniakinio tipo asmenybių kaita.

Mazochistinio tipo asmenybė.

• Savidestrukcinio elgesio demonstravimas.
• Savo kančių išryškinimas.
• Polinkis nieko nedaryti, kad situacija pasikeistų.
• Moralinio pranašumo jausmas.
• Kitų palaikymo reikalavimas ir atmetimas.
• Išsiskyrimo baimė.
• Rūpinimasis kitais nieko nepriimant atgal ir jų kaltinimas.
• Atidėliojimas.
• Atkaklumas.

Šaltiniai:

Bončkutė Petronienė G. (2008). Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams. Vilnius: „Versus aureus“.

McWilliams N. (2014). Psichoanalitinė diagnostika: asmenybės struktūros samprata klinikiniame procese. Vilnius: Vaistų žinios.
Asmenybės funkcionavimo sutrikimų paskaitų medžiaga (Viktorija Tarozienė).
Genovaitės Petronienės paskaita „Asmenybių tipai“ „Jaunimo linijos“ 2016 m. metinėje konferencijoje.