Sinestezija

Kuri iš šių figūrų Kiki, o kuri – Bouba?

Iki 98% tiriamųjų figūrą banguotais kraštais pavadiną Boubą, o spygliuotąją – Kiki.

Apibrėžimas

Žodis „sinestezija“ (gr. syn – sąjunga, aisthaesis – jutimas) reiškia „susijungę jutimai“. Pavyzdžiui, muzika gali būti ne tik girdima, bet ir matoma, jaučiama kaip skonis ar kaip prisilietimas.

„Dar vienas būdingas jutimo ypatumas yra sinestezija. Tai reiškinys, kai vieno modalumo (rūšies) dirginimas sukelia kito modalumo pojūtį. Fonizmas yra tas atvejis, kai veikiant optiniams ir kitiems neakustiniams dirgikliams atsiranda klausos vaizdiniai. Fotizmas – kai veikiant nevizualiniams dirgikliams, garsams ir pan. kyla regimieji vaizdiniai – spalvos. Sinestezijos labiau pasireiškia vaikystėje, bet kartais išlieka ir suaugus“ (Lapė ir Navikas, 2003, p. 70).

Dažnai pasitaiko, kad žmonės, nuo vaikystės patiriantys sinesteziją, mano, kad visi žmonės patiria tą patį. Jie nežino, kad jų patirtis yra kuo nors neįprasta.

Kaip susidaro sinestetinės sąsajos

Kalbos garsai, fonemos, gali iššaukti skonius. Buvo išsiaiškinta, kad fonemos, sukeliančios skonį, yra linkusios būti ir žodyje, atspindinčiame tą skonį. Tikriausiai vaikystėje išmokti maisto pavadinimai veikia kaip šablonas kitiems žodžiams, iššaukiantiems sinestetiškus skonius.

Yra pastebėta, kad kai tik sinestezinė sąsaja sukuriama, ji tokia išlieka visą gyvenimą. Tačiau pasitaiko, kad vaikystėje turėję sinesteziją asmenys, vėliau jos netenka, pvz., paauglystėje, kai vyksta žymūs smegenų pokyčiai.

Nėra dviejų žmonių, turinčių sinesteziją, net identiškų dvynių, kurie patirtų tą pačią spalvą reaguodami į identišką stimulą. Bet jeigu sinestetai skirtingai jaučia stimulus, tai gal iš tiesų reiškia, kad visų mūsų pojūčiai yra skirtingi. Gal iš tiesų tai, ką mes vadiname žalia, aš matau kaip raudoną, o kitas – kaip mėlyną. Kaip tai patikrinti?

Sinestezija ir genetika

Sinestezija yra genetiškai paveldima. Tarp pojūčių ir koncepcijų susidaro nuolatinės sąsajos, nes genai padidina bendravimą tarp skirtingų smegenų sričių.

Sinestezija ir smegenys

Smegenys yra dalinamos į sritis, kurios specializuotos regėjimui, klausai, judėjimui, savo kūno jutimui, kalbai ir t.t. Taip pat yra smulkesnės specializacijos, kai reaguojama į sudėtingesnius stimulus. Pavyzdžiui, regos atveju tai būtų veidų, namų, judėjimo atpažinimas.

Skirtingi jutimai nėra visiškai atskirti. Pavyzdžiui, kai paimame obuolį, mes nematome atskirai jo spalvos, atskirai formos, nejaučiame atskirai jo skonio ir kvapo. Visi šie jutimai susilieja į vieningą obuolio suvokimą.
Sinestezijos atveju tokia pojūčių integracija yra stipresnė nei įprastai.

Sinestezija nėra lokalizuota kokiame nors viename smegenų taške. Ji yra susijusi su neuroniniais tinklais, kurie tarpusavyje jungia skirtingus smegenų regionus.

Spalvotų raidžių ir skaičių atvejis paaiškinamas tuo, kad smegenų sritis, atsakinga už raidžių ir skaičių grafemų atpažinimą, yra kairiajame pusrutulyje šalia spalvų suvokimo srities. Dėl sustiprėjusio bendravimo tarp smegenų sričių, raidės vaizdas iššaukia aktyvaciją ir spalvų suvokimo srityje.

Žmonės, turintys dalinį spalvinį aklumą, patirdami sinesteziją gali matyti tokias spalvas, kokių įprastai nemato.

Sinestezija ir psichodelikai

LSD ir meskalinas kartais sukelia sinesteziją, tačiau ji yra kitokia negu natūraliai patiriama. Sinesteziją gali sukelti ir kiti psichodelikai, pvz., psilocibinas.

Literatūra

Cytowic R. E., Eagleman D. M. 2009. Wednesday is Indigo Blue: Discovering the Brain of Synesthesia. London: The MIT Press.
Lapė J., Navikas G. 2003. Psichologijos įvadas: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras.

Kaip efektyviai skaityti ir prisiminti perskaitytą tekstą

Nežinau, kaip yra jums, tačiau man dažnai sunku atsiminti tai, ką perskaičiau. Būna, kad perskaitau knygą, po to kas nors paklausia, apie ką ta knyga, ir aš galiu pasakyti vos kelis žodžius. Ypač kyla problemų, kai reikia iš knygos pasiruošti paskaitoms bei konspektuoti. Visa tai reiškia, kad mano skaitymas yra neefektyvus. Taigi, šiame straipsnelyje ir aptarsiu, kaip vis tik skaityti efektyviau bei kaip įsiminti daugiau perskaitytos informacijos.

1. Skaitymo tikslas
Išsikelkite tikslą, dėl ko skaitote šią knygą. Galbūt ją skaitote tiesiog savo malonumui? Galbūt ieškote konkrečių praktinių patarimų ar idėjų. O gal tiesiog skaitote dėl to, kad ją uždavė mokykloje ar universitete. Tokiu atveju tikslas būtų įsiminti, apie ką ta knyga, galbūt atsakyti į tam tikrus mokytojo ar dėstytojo užduotus klausimus, ar atrasti knygoje mintis tam tikra tema.

2. Naudokite PQ4R metodą:

2. 1. Peržiūrėkite (Preview)
Visų pirma, peržiūrėkite turimą tekstą. Perskaitykite pavadinimą, skyrių antraštes, paveikslėlius, schemas, paryškintus žodžius. Perskaitykite teksto santrauką. Jeigu tokios nėra, tuomet perskaitykite pirmą ir paskutinį paragrafus, kad suprastumėte, apie ką yra tekstas, kokia jo pagrindinė mintis. Tyrimai rodo, kad perskaičiusieji santrauką tiriamieji tekstą atsiminė geriau, ypač jeigu santrauką jie skaitė pradžioje.

2. 2.  Kelkite klausimus (Question)
Išsikelkite klausimus, į kuriuos atsakysite skaitydami tekstą. Juos kelkite pagal tai, ką sužinojote peržiūros metu. Galite klausimais paversti skyrelių antraštes. Pavyzdžiui, jeigu skyrelio pavadinimas yra „Pirminė ir antrinė informacija“, tai galite išsikelti tokius klausimus: „Koks yra skirtumas tarp pirminės ir antrinės informacijos?“, „Kokie yra pirminės ir antrinės informacijos tipai“ ir pan. Vienas tyrimas parodė, kad tiriamieji, kurie skaitė teksto ištrauką nekeldami klausimų, įsiminė 30% to teksto, o sugalvoję savo klausimus tiriamieji įsiminė net 72% teksto [1]. Taigi, šis paprastas būdas gali padvigubinti jūsų įsimenamos informacijos kiekį.


2. 3. Skaitykite (Read)
Perskaitykite visą tekstą. Supraskite teksto žodyną (kokius žodžius vartoja autorius). Skaitydami užsirašykite svarbias mintis bei atsakymus į išsikeltus klausimus, galite pabraukti svarbias teksto vietas. Labai svarbu, kad užrašus vestumėte savais žodžiais, o ne atkartotumėte tikslias formuluotes iš teksto.

2. 4. Apmąstykite (Reflect)
Sujunkite informaciją iš viso skyriaus ar straipsnio į vieną visumą. Galvokite apie ką tik perskaitytą tekstą. Galbūt galite sugalvoti kokių nors su juo susijusių pavyzdžių? Susiekite perskaitytą informaciją su tuo, ką jau žinojote anksčiau.

2. 5. Papasakokite (Recite)
Apibendrinkite pagrindines teksto mintis bei jas paremiančias detales. Pagerinkite teksto supratimą įtraukdami daugiau jutimų. Parašykite santrauką savais žodžiais, naudodami schemas ar piešinėlius. Papasakokite teksto santrauką garsiai sau ar kitam žmogui. Galite naudoti mnemonines (atminties) priemones, kad geriau įsimintumėte terminus. Jei neprisimenate pakankamai, tuomet dar kartą perskaitykite skyrelius, kurių neprisimenate.

2. 6. Apžvelkite (Review)
Pabrėžkite esmines teksto mintis. Įsitikinkite, kad atsakėte į visus klausimus, kuriuos išsikėlėte. Galite pasidaryti testą, kuris patikrintų jūsų žinias. Jei norite informaciją išlaikyti ilgiau, apžvelkite tekstą kelis kartus, peržiūrėkite savo užrašus bei atsakymus į klausimus po dienos, savaitės, mėnesio.

Galbūt atrodo, kad kai kurie metodai užima daug laiko, tačiau iš tiesų jūs kaip tik sutaupysite laiko, kadangi nereikės teksto skaityti kelis kartus, kad tikrai jį įsimintumėte. Išbandykite bent kartą ir patikrinkite efektyvumą patys. Gero jums skaitymo!

Parengta pagal:
[1] The PQ4R Method of Studying (Thomas and Robinson, 1972; Frase 1975)
[2] The ULM Counseling Center: PQ4R Strategy for Studying