Įvadas į sąmoningą sapnavimą

Šį straipsnelį rašiau prieš 5 metus savo sename tinklaraštyje, bet nutariau juo pasidalinti ir čia, šiek tiek pakoregavusi ir papildžiusi.

Sąmoningas sapnas (LD – lucid dream) – tai toks sapnas, kuriame jūs žinote, jog sapnuojate. Tačiau jį dar būtų galima skirstyti į kelis lygius pagal sąmoningumą. Žemiausias lygis – kai lyg ir suvokiate jog sapnuojate, tačiau nieko negalite padaryti, esate paskendę sapno scenarijuje. Kiek aukštesnis lygis – kai galite atsiriboti nuo scenarijaus. Dar aukštesnis – kai galite manipuliuoti sapnu, daryti ką panorėję, kurti scenarijų, veikėjus ir t.t. Kartais gali pavykti daryti vienus dalykus (pvz., skraidyti), bet nepavykti daryti kitų dalykų (tarkime, pereiti kiaurai sienų). Tai rodo, jog sąmoningumas yra dar palyginti žemas. Aukščiausias jis yra tuomet, kai galite daryti bet ką.

Kuo sąmoningas sapnavimas gali būti naudingas? Na, vienas iš dalykų – kad tai tiesiog smagu, įdomu. Manau, kad sąmoningas sapnavimas netgi gali ugdyti kūrybiškumą, nes jeigu sąmoningumas pakankamai aukštas, sapne galite kurti įvairiausius dalykus. Sąmoningą sapnavimą galima panaudoti mokymuisi. Iš dalies valdant sapną (kai valdai save, bet kitiems veikėjams leidi elgtis laisvai), galima tobulinti tarpasmeninių santykių įgūdžius. Itin naudingas sąmoningas sapnavimas yra norint įveikti košmarus. Jeigu turite idėjų, kam dar galima panaudoti sąmoningą sapnavimą – parašykite komentaruose.

Na, bet gana teorijos. Dabar apie tai, ko reikia norint pradėti sąmoningai sapnuoti.

Visų pirma, reikia apskritai prisiminti sapnus. Daugelis pradedančiųjų susiduria su šia problema. Galiu pasiūlyti porą sapnų prisiminimo būdų. Mano manymu, pats veiksmingiausias būdas – sapnų dienoraštis (SD). Užsiveskite sąsiuvinį, kuriame kasdien rašysite sapnus. Galite rašyti taip, kaip tik patys sugalvojate. Pavyzdžiui, galite tiesiog parašyti datą ir po to aprašyti, ką sapnavote. Tačiau aš asmeniškai paskutiniu metu (tai buvo prieš 5 metus) rašiau sapnus į lentelę iš 4 grafų: sapno vieta; veikėjai; simboliai; asociacijos. Paskutinė grafa tikrai nebūtina tiems, kurie nesiruošia interpretuoti sapnų. Pati lentelė patogi tuo, kad į ją surašomi svarbiausi sapno aspektai ir nereikia vargti rašant viso sapno. (Dabar sapnus nebent kartais užrašau į Ryto puslapius arba į dienoraštį. Bet ir be užrašinėjimo sapnus atsimenu kiekvieną naktį.)

Taip pat galite braižyti sapnų žemėlapį. Galite jį braižyti paprasčiausiai apskritimu pažymėdami vietą, užrašydami, kas tai yra, ir aplink parašydami sapnų, kurie vyko toje vietoje, numerius. Sapnų žemėlapis gali padėti labiau orientuotis sapnų erdvėje ir susieti sapnus vienus su kitais. Tačiau neaišku, kokia yra sapnų žemėlapio nauda sąmoningam sapnavimui, o dėl sapnų dienoraščio naudingumo galiu pasakyti iš savo patirties. Kai tik pradėjau rašyti sapnų dienoraštį, aš prisimindavau vos kelis sapnus per mėnesį. Po kelių mėnesių sapnų dienoraščio vedimo aš jau galėdavau parašyti iki 8 išsamių sapnų per dieną (!).

Tačiau yra žmonių, kuriems, sakyčiau, nesiseka, ir jie visiškai neprisimena sapnų. Tada sapnų dienoraštis bejėgis. Todėl galiu pasiūlyti kitą išeitį – tai savitaiga. Atsigulę miegoti, atsipalaiduokite, nurimkite, nuraminkite mintis. Tada mintyse sakykite: „Ryte aš prisiminsiu sapnus“. Pakartokite tai kelis kartus (manau, kuo daugiau, tuo geriau), o po to miegokite. Turėtų suveikti. Jeigu pirmą rytą dar neprisiminkite sapnų, nenuleiskite rankų, bandykite tai ir kitą naktį. Po kiek laiko tikrai turėtų suveikti. Apskritai padeda mąstymas apie sapnus dienos metu. Kuo daugiau galvojate, skaitote, kalbatės apie sapnus, kuo labiau kreipiate dėmesį į jau susapnuotus sapnus, tuo lengviau po to juos atsiminti.

Na, o dabar kiek rimčiau. Sąmoningo sapnavimo technikos.

Tikrovės patikrinimas (RC – Reality Check). Tai turbūt dažniausiai naudojama technika, kuri labai tinka ir pradedantiesiems. Ši technika atliekama būdravimo metu. Sugalvokite kokį nors veiksmą, kurį padarę ar kurį bedarydami jūs savęs paklaustumėte „Ar tai sapnas?“. Pavyzdžiui, galite to klausti audamiesi batus arba eidami pro duris. Labai svarbu, kad tas klausimas nebūtų automatiškas. Atlikdami tą veiksmą jūs turite apsidairyti, įsijausti į šią akimirką ir tada klausti. Po kiek laiko patekę į panašią situaciją sapne jūs turėtumėte suprasti, jog sapnuojate. Taip pat gali būti naudinga daryti tikrovės patikrinimą patekus į kokią nors dažnai sapnuojamą vietą. Pavyzdžiui, jeigu jūs labai dažnai sapnuojate virtuvę, tai kiekvieną kartą nuėję ten būdravimo metu paklauskite „Ar aš sapnuoju?“. Klausti reikia mintyse, bet jeigu labai norite, galite klausti ir garsiai, galbūt tai būtų net efektyviau.

Kaip viena tikrovės patikrinimo atmaina gali būti pirštų suskaičiavimas. Ji man pasirodė veiksmingiausia. Norint ją taikyti, dienos metu reikia karts nuo karto pasižiūrėti savo ranką ir suskaičiuoti, kiek ant jos yra pirštų. Sapnuose dažniausiai būna sunku suskaičiuoti pirštus, arba jų atsiranda daugiau negu reikia, jie pradeda deformuotis – iš to galite suprasti, kad sapnuojate.

Įsiminimo sukeltas sąmoningas sapnas (MILD – Mnemonic Induced Lucid Dream). Pasak LaBerge, šį metodą geriausia naudoti tada, kai pabundate po paprasto sapno. Kuo detaliau prisiminkite savo paskutinį sapną. Mintyse kartokite „Aš esu sapne. Aš esu sapne. …“ Įsivaizduokite, kad esate savo paskutiniame sapne ir tampate jame sąmoningas. Kartokite tai tol, kol užmigsite. Galiausiai jūs turėtumėte patekti į sapną!

Prie šio metodo dar noriu pridurti tai, kad apskritai neretai pasitaiko, kad pabudę po sapno ir iškart vėl užmigę, vėl tęsiate tą patį sapną, tik, dažniausiai, nesąmoningai. Tai tampa keblumu košmarų atveju, todėl sapnuojant košmarą, rekomenduojama atsikelti iš lovos ir trumpai ką nors paveikti. Po to vėl nuėję miegoti turėtumėte negrįžti į tą patį sapną.

Būdravimo sukeltas sąmoningas sapnas (WILD – Wake Induced Lucid Dream). Naudodami šią techniką jūs iš būdravimo būsenos įžengiate tiesiai į sapną. Atsipalaiduokite, nurimkite, išvalykite mintis. Ramiai kvėpuokite. Kartokite „Aš sapnuoju. Aš sapnuoju. …“ Skaičiuokite įkvėpimus ir iškvėpimus. Įsivaizduokite, kad lipate žemyn laiptais ir skaičiuojate kiekvieną laiptelį. Arba galite įsivaizduoti popieriaus lapą, pieštuką ir piešti skaičius nuo 1 iki 100. Galite sugalvoti ir savo būdą, kaip atlikti šią techniką. Svarbiausia, nepraraskite sąmoningumo, nepamirškite, jog sapnuojate. Po kiek laiko jūs turėtumėte pajusti, jog vaizdas tapo gyvesnis, kad jūs galiausiai įžengėte į sapną.

Būdravimo ir grįžimo į lovą metodas (WBTB – Wake-Back-to-Bed Method). Taikydami šį metodą jūs turite atsikelti pora valandų anksčiau negu įprastai (galite tam naudoti žadintuvą arba, jeigu mokate, atsikelti patys). Pavyzdžiui, jeigu keliatės 6, tai atsikelkite 4. Atsikėlę pusvalandį kuo nors užsiimkite. Galite nueiti į dušą ar panašiai, bet geriausia būtų, jeigu darytumėte ką nors susijusio su sąmoningu sapnavimu, pavyzdžiui, galite skaityti kokį nors straipsnį apie tai. Po to atsigulkite atgal į lovą ir tiesiog miegokite. Didesnio efekto pasieksite, jeigu kartu taikysite WILD arba MILD metodus.

Sąmoningų jums sapnų!

Šaltiniai:

Asmeninė patirtis

http://www.ld4all.com/guide.html

Spontaniškai kylančios pakitusios sąmonės būsenos

Praėjusią savaitę rašiau apie psichodelikų sukeltas pakitusias sąmonės būsenas (PSB). Šį kartą susipažinsime su natūraliai kylančiomis PSB. Dienos metu pasireiškia spontaniški budrumo svyravimai, kurie patiriami kaip sąmoningumo svyravimas tarp budrumo, mieguistumo ir miego pradžios. Galima išskirti tokias spontaniškai atsirandančias PSB: mieguistumas, svajojimas, hipnagoginės būsenos, miegas, sapnavimas, priešmirtiniai išgyvenimai [near-death experiences], atsiskyrimo nuo kūno pojūtis ir mistinės bei religinės patirtys [1].

Mieguistumas. Budrumo permainos normaliame miego ir būdravimo cikle paprastai nesukelia PSB. Sąmonės pokyčiai gali atsirasti esant ekstremaliai miego deprivacijai (ilgą laiką nemiegant), kurios rezultatas – trumpi greitos miego pradžios epizodai arba automatinis elgesys, apie kurį neprisimenama. Subjektyviai ši būsena patiriama dėmesio susiaurėjimu, sumažėjusį valios potencialu ir motyvacija, atminties pablogėjimu ir pažintinių funkcijų suprastėjimu. Taip pat gali būti reikšmingai paveiktas laiko suvokimas. Mieguistumas taip pat susijęs su susilpnėjusiu motorinių užduočių atlikimu [1].

Svajojimas. Svajojimas – tai spontaniška, subjektyvi patirtis, pasireiškianti, kai neužsiimama kokia nors kita veikla ir nėra išorinės stimuliacijos. Svajojimas taip pat apima nenumatytas mintis, kurios netyčiomis įsiterpia į numatytų protinių užduočių vykdymą, ir nekryptingas idėjas mąstant būdravimo metu. Svajojimas aiškiai skiriasi nuo į realybę nukreipto mąstymo proceso ir nuo greitų akių judesių sapnavimo [1].

Hipnagoginės būsenos. Hipnagoginės būsenos yra trumpalaikės sumažėjusio budrumo būsenos, kurioms būdingi trumpi į sapnus panašių jutimo patirčių epizodai. Paprastai jos atsiranda prieš miegą, tačiau ne tik. Jų metu paprastai matomi vizualiniai suvokiniai, tokie kaip veidai, peizažai, gamtos ar socialinės scenos, kurios gali būti susijusios (bet nebūtinai) su ankstesnėmis dienos patirtimis. Šie suvokiniai gali būti kaip netikros haliucinacijos (t. y. tokios, kurios suprantamos kaip nerealios) arba kaip tikros haliucinacijos (t. y. patiriamos kaip realios).

Kitaip negu sapnai, hipnagoginės patirtys yra labiau statinės (nejudančios), neturinčios pasakojimo turinio, o jas patiriantis individas nėra įsitraukęs kaip aktorius. Hipnagoginės būsenos gali atsirasti ir dienos metu esant sumažėjusiam budrumui, tuomet jos nustelbia adekvatų jutiminį aplinkos suvokimą. Subjektyvus hipnagoginių būsenų patyrimas apima ryškius, dažniausiai trumpus epizodus, paprastai regos ir klausos, rečiau – kitų jutiminių modalumų. Reali situacija hipnagoginėje būsenoje labiau įsisąmoninama negu sapnavimo metu. Retkarčiais pasitaiko su šiomis būsenomis susijęs elgesys, pvz., kojos ar rankos trūktelėjimai, susiję su iliuziniais kūno judesiais [1].

Miegas ir sapnavimas. Sapnavimui yra būdingas tariamas realybės jausmas, platus vizualinių suvokimų spektras, kalbinis mąstymas, motorinis aktyvumas, emocijos ir socialinė sąveika. Paprastai sapnai turi pasakojimo struktūrą, yra detalūs ir svyruoja nuo realistinių iki fantastinių. Paraleliniai pažinimo procesai ir metakognicija (pažinimas apie pažinimą) yra sumažėję, pabrėžiamas čia ir dabar. Greitų akių judesių sapnai yra geriau atsimenami ir ilgesni negu kitų miego stadijų sapnai. Daugumoje spontaninių sapnų savirefleksija ir sapno kontrolė yra tik vidutinė. Proto aiškumas greitų akių judesių miego metu yra gana reta sapnavimo kategorija, kai sapnuotojas supranta, kad sapnuoja, ir gali paveikti sapno įvykius [1].

Priešmirtiniai išgyvenimai. Paprastai priešmirtiniai išgyvenimai apima taikumo, laimės, priėmimo ir gerovės jausmą, gilų pasitenkinimą, atsiskyrimą nuo kūno, tamsaus tunelio patyrimą, spindinčią šviesą, susijusią su mistiniais meilės ir santarvės jausmais, dangišką peizažą, savo kūno gaivinimo arba operavimo stebėjimą. Taip pat gali būti girdima muzika, sulėtėja laikas, pagreitėja mintys ir panoramiškai peržvelgiamas gyvenimas [1, 2].

Atsiskyrimo nuo kūno potyris. Atsiskyrimo nuo kūno potyris yra tokios patirtys, kuriose asmuo jaučiasi, tarsi būtų palikęs savo kūną ir stebėtų pasaulį būdamas už kūno ribų. Žmonės, kurie yra linkę sapnuoti vaizdą iš paukščio skrydžio arba kurie geba gerai įsivaizduoti skirtingas žiūrėjimo pozicijas, yra labiau linkę patirti atsiskyrimo nuo kūno potyrį. Dažniausiai šios patirtys pasitaiko ant miego ribos, esant giliam atsipalaidavimui arba baimės ar streso momentais [2].

Mistinės patirtys. „Mistinio potyrio esmė – trumpalaikė pakitusi sąmonės būsena, kai nebelieka sąmonės turinių, intencionalumo, tačiau išlieka sąmonės budrumas“ [3]. Mistinės patirtys būna apibūdinamos kaip neapsakomos ar neapibūdinamos, jos apima dieviškumo jausmą, perteikia netikėtą žinojimą ar visatos supratimą, kuris negali būti išreikštas žodžiais. Dažniausiai patiriamas pakitęs savasties jausmas: gali būti prarandama savasties idėja arba patiriamas vienovės su visata jausmas. Religinėmis patirtimis vadinamos tokios, kuriose matomos angelų, dvasinių būtybių, dievų vizijos, o mistinėmis – kur tokių vizijų nėra. Dažniausiai šios patirtys būna spontaniškos ir trumpos, tačiau yra metodų, kuriais galima jas sukelti [2].

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.
[2] Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.
[3] Budriūnaitė A. 2008. Mistinės patirties tyrinėjimo galimybės. Logos, Nr. 57, p. 63-75. Prieiga per Internetą: http://www.litlogos.eu/L58/logos58_063_075budriunaite.pdf.