2016 m. birželio 24 d., penktadienis

Asmenybės tipai pagal psichodinaminę teoriją

Šiame įraše pateiksiu asmenybės tipus pagal psichodinaminę teoriją. Jie yra paremti klinikine praktika, todėl ir pavadinimai klinikiniai, „gąsdinantys“. Tačiau iš tiesų jų visai nereikia bijoti. Jeigu Jums tinka vieno ar kito asmenybės tipo bruožai, dar nereiškia, kad turite kokį nors sutrikimą. Anot Genovaitės Petronienės, priklausymas tam tikram asmenybės tipui rodo, kad esant labai didelio streso sąlygoms, Jums gali pasireikšti tas sutrikimas, pvz., depresinė asmenybė turi didesnę riziką susirgti depresija, šizoidinio tipo asmenybė – šizofrenija. Tačiau dauguma žmonių priklauso kuriems nors asmenybės tipams ir niekada nesuserga psichine liga, todėl labai bijoti nereikia. :)

Taip pat svarbu atsiminti, kad kai kalbame apie tipus, jie yra sustiprintas tam tikro asmenybės tipo vaizdas, realybėje tokių žmonių nėra. Tikriems žmonėms dažniausiai būdinga kelių asmenybės tipų sąveika.

Asocialaus tipo asmenybė (kiti pavadinimai: psichopatinė asmenybė).
  • Socialinių normų nepaisymas.
  • Nusikalstamas elgesys.
  • Abejingumas kitų jausmams.
  • Melas.
  • Alkoholio vartojimas.
  • Impulsyvumas.
  • Agresyvumas.
  • Nesugebėjimas planuoti.
  • Neatsakingumas.
  • Rizikingas elgesys.

Histrioninio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: isterinė asmenybė, demonstratyvi asmenybė).
  • Perdėta emocijų raiška.
  • Greitai besikeičiančios emocijos.
  • Teatrališkumas.
  • Dramatiškumas.
  • Dėmesio siekimas.
  • Seksualiai gundantis ar provokuojantis elgesys.
  • Dėmesys išvaizdai.
  • Lengvas pasidavimas kitų įtakai.
  • Manipuliacijos.

Narcistinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: perfekcionistinė asmenybė).
  • Grandiozinė savivertė.
  • Savo svarbos, ypatingumo jausmas.
  • Garbinimo poreikis.
  • Empatijos stoka.
  • Pavydas.
  • Arogancija.
  • Perfekcionizmas.
  • Idealizavimas ir nuvertinimas.
  • Konkurencija.

Obsesinio kompulsinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: suvaržyta asmenybė, anankastinio tipo asmenybė).
  • Perfekcionizmas.
  • Perdėtas sąžiningumas.
  • Nuolatinis abejojimas.
  • Susirūpinimas detalėmis.
  • Užsispyrimas, nelankstumas.
  • Darboholizmas.
  • Taupumas.
  • Disciplina.
  • Įkyrios mintys ir/arba veiksmai.
  • Racionalumas.
  • Protas atskirtas nuo jausmų.

Paranoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: liguistai įtari asmenybė).
  • Įtarumas.
  • Nepasitikėjimas kitais.
  • Atsargumas.
  • Uždarumas.
  • Nenoras atleisti.
  • Įtampa.
  • Neutralių ar draugiškų veiksmų palaikymas priešiškais.
  • Perdėtas jautrumas nesėkmėms.
  • Netolerancija.
  • Kerštingumas.
  • Arogancija.

Priklausomo tipo asmenybė.
  • Bejėgiškumas.
  • Baimė būti paliktam.
  • Pasyvumas.
  • Atsakomybės perkėlimas kitiems.
  • Globos poreikis.
  • Neapsisprendimas.
  • Nesavarankiškumas.
  • Nesugebėjimas būti vienumoje.
  • Nepasitikėjimas savimi.
  • Savos nuomonės neišreiškimas.

Ribinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: impulsyvi asmenybė, emociškai nestabilaus tipo asmenybė).
  • Impulsyvumas.
  • Nestabili nuotaika.
  • Emocijų proveržiai.
  • Elgesio iškrovos.
  • Priekabus elgesys.
  • Konfliktai su kitais.
  • Svyravimas tarp idealizavimo ir nuvertinimo.
  • Pyktis.
  • Tuštumos jausmas.
  • Savidestruktyvus elgesys.
  • Suicidinis elgesys.
  • Nestabilus savęs vaizdas.

Šizoidinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: atsiribojusi asmenybė).
  • Socialinių kontaktų vengimas.
  • Vienatvė.
  • Sukelia abejingumo pagyroms ir kritikai vaizdą.
  • Menkas domėjimasis seksualiniais santykiais.
  • Emocinis šaltumas.
  • Mažas pomėgių skaičius.
  • Pirmenybės teikimas fantazijai.
  • Kūrybingumas.
  • Intensyvus vidinis gyvenimas.

Šizotipinė asmenybė.
  • Ekscentriškumas.
  • Keisti įsitikinimai.
  • Maginis mąstymas.
  • Neįprastos suvokimo patirtys.
  • Keistas mąstymas ar kalba.
  • Įtarumas.
  • Neadekvačios arba ribotos emocijos.
  • Vienišumas.
  • Socialinis nerimas.

Vengiančio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: nerimastingo tipo asmenybė).
  • Įtampa ir baimė.
  • Jautrumas atstūmimui.
  • Socialinės veiklos vengimas.
  • Kritikos baimė.
  • Nevisavertiškumo jausmas.
  • Pasyvumas.
  • Buvimo dėmesio centre vengimas.
  • Nesaugumo jausmas.

Depresinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: oralinė asmenybė).
  • Jautrumas.
  • Rūpinimasis kitais.
  • Nemokėjimas rūpintis savimi.
  • Kitų idealizavimas.
  • Artumo siekimas.
  • Savęs laikymas blogu.
  • Vienumos baimė.
  • Pykčio slopinimas.
  • Rūkymas, persivalgymas, šnekėjimas.

Maniakinio tipo asmenybė (kiti pavadinimai: hiperaktyvaus tipo asmenybė).
  • Depresinės asmenybės priešingybė.
  • Socialumas.
  • Aktyvumas.
  • Entuziazmas.
  • Nerimas.
  • Žemas empatijos lygis.
  • Darboholizmas.
  • Chaotiškumas.
  • Alkoholis, vaistai.

Cikloidinė asmenybė (kiti pavadinimai: ciklotiminė asmenybė).
  • Depresinio ir maniakinio tipo asmenybių kaita.

Mazochistinio tipo asmenybė.
  • Savidestrukcinio elgesio demonstravimas.
  • Savo kančių išryškinimas.
  • Polinkis nieko nedaryti, kad situacija pasikeistų.
  • Moralinio pranašumo jausmas.
  • Kitų palaikymo reikalavimas ir atmetimas.
  • Išsiskyrimo baimė.
  • Rūpinimasis kitais nieko nepriimant atgal ir jų kaltinimas.
  • Atidėliojimas.
  • Atkaklumas.

Šaltiniai:
Bončkutė Petronienė G. (2008). Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams. Vilnius: „Versus aureus“.
McWilliams N. (2014). Psichoanalitinė diagnostika: asmenybės struktūros samprata klinikiniame procese. Vilnius: Vaistų žinios.
Asmenybės funkcionavimo sutrikimų paskaitų medžiaga (Viktorija Tarozienė).
Genovaitės Petronienės paskaita „Asmenybių tipai“ „Jaunimo linijos“ 2016 m. metinėje konferencijoje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą