Spontaniškai kylančios pakitusios sąmonės būsenos

Praėjusią savaitę rašiau apie psichodelikų sukeltas pakitusias sąmonės būsenas (PSB). Šį kartą susipažinsime su natūraliai kylančiomis PSB. Dienos metu pasireiškia spontaniški budrumo svyravimai, kurie patiriami kaip sąmoningumo svyravimas tarp budrumo, mieguistumo ir miego pradžios. Galima išskirti tokias spontaniškai atsirandančias PSB: mieguistumas, svajojimas, hipnagoginės būsenos, miegas, sapnavimas, priešmirtiniai išgyvenimai [near-death experiences], atsiskyrimo nuo kūno pojūtis ir mistinės bei religinės patirtys [1].

Mieguistumas. Budrumo permainos normaliame miego ir būdravimo cikle paprastai nesukelia PSB. Sąmonės pokyčiai gali atsirasti esant ekstremaliai miego deprivacijai (ilgą laiką nemiegant), kurios rezultatas – trumpi greitos miego pradžios epizodai arba automatinis elgesys, apie kurį neprisimenama. Subjektyviai ši būsena patiriama dėmesio susiaurėjimu, sumažėjusį valios potencialu ir motyvacija, atminties pablogėjimu ir pažintinių funkcijų suprastėjimu. Taip pat gali būti reikšmingai paveiktas laiko suvokimas. Mieguistumas taip pat susijęs su susilpnėjusiu motorinių užduočių atlikimu [1].

Svajojimas. Svajojimas – tai spontaniška, subjektyvi patirtis, pasireiškianti, kai neužsiimama kokia nors kita veikla ir nėra išorinės stimuliacijos. Svajojimas taip pat apima nenumatytas mintis, kurios netyčiomis įsiterpia į numatytų protinių užduočių vykdymą, ir nekryptingas idėjas mąstant būdravimo metu. Svajojimas aiškiai skiriasi nuo į realybę nukreipto mąstymo proceso ir nuo greitų akių judesių sapnavimo [1].

Hipnagoginės būsenos. Hipnagoginės būsenos yra trumpalaikės sumažėjusio budrumo būsenos, kurioms būdingi trumpi į sapnus panašių jutimo patirčių epizodai. Paprastai jos atsiranda prieš miegą, tačiau ne tik. Jų metu paprastai matomi vizualiniai suvokiniai, tokie kaip veidai, peizažai, gamtos ar socialinės scenos, kurios gali būti susijusios (bet nebūtinai) su ankstesnėmis dienos patirtimis. Šie suvokiniai gali būti kaip netikros haliucinacijos (t. y. tokios, kurios suprantamos kaip nerealios) arba kaip tikros haliucinacijos (t. y. patiriamos kaip realios).

Kitaip negu sapnai, hipnagoginės patirtys yra labiau statinės (nejudančios), neturinčios pasakojimo turinio, o jas patiriantis individas nėra įsitraukęs kaip aktorius. Hipnagoginės būsenos gali atsirasti ir dienos metu esant sumažėjusiam budrumui, tuomet jos nustelbia adekvatų jutiminį aplinkos suvokimą. Subjektyvus hipnagoginių būsenų patyrimas apima ryškius, dažniausiai trumpus epizodus, paprastai regos ir klausos, rečiau – kitų jutiminių modalumų. Reali situacija hipnagoginėje būsenoje labiau įsisąmoninama negu sapnavimo metu. Retkarčiais pasitaiko su šiomis būsenomis susijęs elgesys, pvz., kojos ar rankos trūktelėjimai, susiję su iliuziniais kūno judesiais [1].

Miegas ir sapnavimas. Sapnavimui yra būdingas tariamas realybės jausmas, platus vizualinių suvokimų spektras, kalbinis mąstymas, motorinis aktyvumas, emocijos ir socialinė sąveika. Paprastai sapnai turi pasakojimo struktūrą, yra detalūs ir svyruoja nuo realistinių iki fantastinių. Paraleliniai pažinimo procesai ir metakognicija (pažinimas apie pažinimą) yra sumažėję, pabrėžiamas čia ir dabar. Greitų akių judesių sapnai yra geriau atsimenami ir ilgesni negu kitų miego stadijų sapnai. Daugumoje spontaninių sapnų savirefleksija ir sapno kontrolė yra tik vidutinė. Proto aiškumas greitų akių judesių miego metu yra gana reta sapnavimo kategorija, kai sapnuotojas supranta, kad sapnuoja, ir gali paveikti sapno įvykius [1].

Priešmirtiniai išgyvenimai. Paprastai priešmirtiniai išgyvenimai apima taikumo, laimės, priėmimo ir gerovės jausmą, gilų pasitenkinimą, atsiskyrimą nuo kūno, tamsaus tunelio patyrimą, spindinčią šviesą, susijusią su mistiniais meilės ir santarvės jausmais, dangišką peizažą, savo kūno gaivinimo arba operavimo stebėjimą. Taip pat gali būti girdima muzika, sulėtėja laikas, pagreitėja mintys ir panoramiškai peržvelgiamas gyvenimas [1, 2].

Atsiskyrimo nuo kūno potyris. Atsiskyrimo nuo kūno potyris yra tokios patirtys, kuriose asmuo jaučiasi, tarsi būtų palikęs savo kūną ir stebėtų pasaulį būdamas už kūno ribų. Žmonės, kurie yra linkę sapnuoti vaizdą iš paukščio skrydžio arba kurie geba gerai įsivaizduoti skirtingas žiūrėjimo pozicijas, yra labiau linkę patirti atsiskyrimo nuo kūno potyrį. Dažniausiai šios patirtys pasitaiko ant miego ribos, esant giliam atsipalaidavimui arba baimės ar streso momentais [2].

Mistinės patirtys. „Mistinio potyrio esmė – trumpalaikė pakitusi sąmonės būsena, kai nebelieka sąmonės turinių, intencionalumo, tačiau išlieka sąmonės budrumas“ [3]. Mistinės patirtys būna apibūdinamos kaip neapsakomos ar neapibūdinamos, jos apima dieviškumo jausmą, perteikia netikėtą žinojimą ar visatos supratimą, kuris negali būti išreikštas žodžiais. Dažniausiai patiriamas pakitęs savasties jausmas: gali būti prarandama savasties idėja arba patiriamas vienovės su visata jausmas. Religinėmis patirtimis vadinamos tokios, kuriose matomos angelų, dvasinių būtybių, dievų vizijos, o mistinėmis – kur tokių vizijų nėra. Dažniausiai šios patirtys būna spontaniškos ir trumpos, tačiau yra metodų, kuriais galima jas sukelti [2].

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.
[2] Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.
[3] Budriūnaitė A. 2008. Mistinės patirties tyrinėjimo galimybės. Logos, Nr. 57, p. 63-75. Prieiga per Internetą: http://www.litlogos.eu/L58/logos58_063_075budriunaite.pdf.