Fiziškai ir fiziologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Įvairūs fiziniai ir fiziologiniai metodai ir manevrai gali sukelti sąmonės pakitimus ar netgi sąmonės praradimą. Tarp jų yra ekstremalios aplinkos sąlygos, badavimas, seksualinis aktyvumas ir orgazmas, dirbtiniai kvėpavimo manevrai [1].

Ekstremalios aplinkos sąlygos. Ekstremalių aplinkos sąlygų psichologinis poveikis tiriamas gyvybei pavojingose aplinkose. Į tiriamas sąlygas įeina tokios sąlygos kaip didelis aukštis alpinistų Himalajų kalnuose ekspedicijose, povandeninės nardytojų sąlygos, žemos temperatūros sąlygos Arkties ir Antarkties tyrėjų grupėse, didelis karštis ekstremaliame atletų važinėjime dviračiu ar vaikščiojime dykumose, mikrogravitacija kosminių skrydžių metu. Alpinistai patyria kūno schemos iškraipymus, vaizdines ir garsines haliucinacijas. Manoma, kad haliucinacijos ir iliuzijos susijusios su sunkia hipoksija, socialine deprivacija ir aštriomis stresinėmis sąlygomis, patiriamomis laipiojant kalnais. Arkties ir Antarkties aplinkoje didžioji dalis pakitusių sąmonės būsenų susijusios su įvairiomis ligomis arba aštriu stresu dėl tarpasmeninių konfliktų tarp grupės narių. Didžioji dalis pakitusių sąmonės būsenų ekstremaliomis aplinkos sąlygomis pranešamos anekdotiškai, sistemingų tyrimų šiomis sąlygomis mažai, todėl patvirtinimo kai kuriems anekdotiniams pranešimams nėra [1].

Badavimas ir dieta. Badavimas ir ekstremalios dietos yra lydimos (pato)fiziologinių pokyčių ir yra susijusios su kognityviniais, socialiniais, emociniais, dėmesio ir elgesio pokyčiais. Ekstremalus badavimas ir dieta gali sukelti pakitusias sąmonės būsenas, kurioms būdingas dėmesio šališkumas maisto stimulams, iškreiptas kūno vaizdas, iliuzijos arba haliucinacijos [1].

Seksualinis aktyvumas ir orgazmas. Aprašyta įvairių smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių seksualinio sujaudinimo ir orgazmo metu. Orgazmo metu atsirandantis smegenų elektrinis aktyvumas panašus į priepuolines iškrovas epilepsijos metu. Smegenų elektrinis aktyvumas orgazmo metu skiriasi nuo aktyvumo suvaidinto orgazmo metu. EEG modifikacijos parodo, kad orgazmas yra specifinė pakitusi sąmonės būsena, nepalyginama su jokia kita psichofiziologine būsena [1].

Kvėpavimo manevrai. Didžioji dalis kvėpavimo manipuliacijų yra paremtos jogos ir zen praktikomis, į kurias įeina pasyvus kvėpavimo įsisąmoninimas ir kvėpavimas. Praktikuotojai turi sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir jis turi tapti lėtas, negilus. Meditacijos technikose kvėpavimas veikia kartu su mantrų kartojimu, kvėpavimu ir žvilgsnio išlaikymu į išorinį objektą ar žodį. Gilus kvėpavimas susideda iš gilaus įkvėpimo, kvėpavimo sulaikymo ir lėto iškvėpimo. Taip pat naudojamas lėtas diafragminis kvėpavimas ir greitas kvėpavimas. Tokios kvėpavimo technikos sukelia hiperkapniją – padidėjusį CO2 kiekį kraujyje. Panašūs efektai gali būti pasiekiami ir įkvėpiant CO2 praturtintos oro mikstūros. Kvėpavimo technikos, kurios sukelia hipokapniją – sumažėjusį CO2 kiekį kraujyje – įeina į šamanų praktikas, ritualinius šokius, holotropinį kvėpavimą ir sąmoningą kvėpavimą [rebirthing] [1].

Sunkaus fizinio darbo, ilgai besitęsiančios emocinės įtampos, ilgalaikių protinių pastangų metu dažnai pasitaiko nevalinga hiperventiliacija. Taip pat hiperventiliacija atsiranda panikos atakų metu. Kai sveiki tiriamieji sąmoningai hiperventiliavo, jie patyrė alpulį su prasidedančiu kritimu, pasitaikė regos ir klausos haliucinacijų, patyrė suprastėjusį išorinio pasaulio suvokimą, dezorientaciją, nesvarumą, atsiskyrimą ir valingos motorinės kontrolės praradimą. Tiek hiperventiliacijos, tiek hipoksijos metu gali atsirasti alpimas, sąmonės pritemimas, depersonalizacija ir panašios pakitusios sąmonės būsenos. Dar viena kvėpavimo manipuliacija, svarbi jogos praktikose – kvėpavimas per vieną šnervę, kai pakaitomis kvėpuojama tai per vieną, tai per kitą šnervę [1].

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.