2016 m. sausio 13 d., trečiadienis

Psichologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Šią savaitę įrašų seriją apie pakitusias sąmonės būsenas (PSB) tęsiu pasakodama apie psichologiniais būdais sukeltas PSB. Vėliau laukite įrašų apie fiziškai ir fiziologiškai sukeltas, farmakologiškai sukeltas ir ligų sukeltas PSB.

Sensorinė deprivacija. Kai nėra jokių išorinių dirgiklių arba jie sumažinami, tai paveikia visus žmogaus funkcionavimo lygius. Riboto aplinkos stimuliavimo tyrimai paprastai atliekami laikant tiriamuosius specialiose kamerose, kuriose vaizdinė ir garsinė stimuliacija laikinai stipriai sumažinama. Dar naudojami plūduriavimo baseinai, kuriuose be vaizdinio ir garsinio apribojimo, dar yra reikšmingai sumažinama lytėjimo stimuliacija. Plūduriavimu paremta minimali stimuliacija sukelia žemos gravitacijos iliuziją ir tikro plūduriavimo pojūtį [1].

Ribota stimuliacija turi poveikį atminties funkcijoms, kūrybingumui, suvokimui ir signalo aptikimui, socialiniam pažinimui ir pasiruošimui keisti požiūrį į socialinį reiškinį, sukeliantį padidėjusią motyvaciją keisti kritinius ir neadaptyvius elgesio modelius. Autobiografiniai gyvenimo epizodai prisimenami intensyviau ir maloniau. Geriau atliekami žodžių ir nepažįstamų veidų atminties testai [1].

Po apribotos stimuliacijos naujos idėjos buvo kūrybingesnės negu sukuriamos biuro sąlygomis. Stimuliacijos apribojimas buvo susijęs su polinkiu į aukštesnį energijos lygį ir žemesnį įtampos, pykčio, depresijos, nuovargio ir sumišimo lygį. Jutiminės haliucinacijos, esant sensorinei deprivacijai, pasitaiko retai, dažniau pasirodo regos suvokiniai. Jutimų sumažinimo metu atsirandantys haliucinaciniai suvokiniai yra kokybiškai trumpalaikiai ir neasmeniniai, nedinaminiai ir nepsichopatologinės prigimties. Dažniausiai jie yra regos modalumo ir susideda iš paprastų požymių, tokių kaip staiga pasirodantys švystelėjimai, spalvos ar atspalvio pasikeitimai [1].

Sensorinė homogenizacija. Homogeninis laukas – tai nestruktūruotas, vienodai suvokiamas, paprastai vizualinis laukas. Ilgesnė homogeniško regos (homogeniškas raudonos šviesos laukas) ir klausos (monotoniškas triukšmas, pvz., „baltas“ triukšmas arba „rožinis“ triukšmas) lauko ekspozicija (nuo kelių minučių iki kelių dešimčių minučių) gali sukelti pakitusią sąmonės būseną, kuriai būdingi vaizdinių epizodai nuo paprastų jutiminių įspūdžių iki haliucinacinių, pasakiškų patirčių. Dažniausiai pasitaiko regimieji vaizdai, rečiau – kitų jutiminių modalumų. Iš procedūros pusės sensorinė homogenizacija yra panašiausia į sensorinę deprivaciją, tačiau fizinis jutiminės stimuliacijos lygis paliekamas vidutinis arba aukštas. Subjektyviai sensorinės homogenizacijos vaizdai panašiausi į hipnagoginius vaizdus. Tiriamųjų verbalinė išraiška dažnai būna mažiau organizuota negu esant budrumo būsenos. Laiko suvokimą sensorinę homogenizacija paveikia nesmarkiai [1].

Sensorinė perkrova. Sensorinės perkrovos tyrimai dažniausiai būna paremti klinikiniais tyrimais, tarp jų šizofrenijos, intensyvios terapijos skyriaus sindromo, autizmo ir haliucinogenų vartojimo tyrimais. Šizofrenijos atveju žmogaus sugebėjimas slopinti nereikšmingus aplinkos stimulus būna sutrikęs. Manoma, kad šis trūkumas sukelia sensorinę perkrovą ir dėl to sukelia dezorganizaciją ir mąstymo sutrikimus. Taip pat manoma, kad psichiatrinius simptomus, būdingus intensyvios terapijos skyriaus aplinkai, be kitų priežasčių sukelia ir sensorinė perkrova arba monotonija. Manoma, kad autizmas yra iš dalies sensorinės perkrovos, kurią sukelia sumažėjęs jutiminio filtravimo gebėjimas, pasekmė. Tyrimas su sveikais tiriamaisiais masyvios sensorinės perkrovos sąlygomis parodė poveikį subjektyviam vertinimui ir padidėjusį autonominį sužadinimą [1].

Ritmo sukeltas transas. Būgnų mušimas ir šokis gali sukelti į transą panašias būsenas, kurioms būdingas susiaurėjęs tiesioginės aplinkos supratimas, neįprastai siauras ir selektyvus susitelkimas į aplinkos stimulus ir stereotipinis nekontroliuojamas elgesys ar judesiai. Ritminiai kūno judesiai tampa suderinti su būgnų mušimu ir galiausiai tampa automatiški, kuriems nereikia pastangų ar sąmoningos kontrolės. Kai žmogus tampa ypač įtrauktas į veiksmą, sustoja savireflektyvus mąstymas. Taip pat išsikreipia laiko pojūtis, atsiranda neįprasti kūno pojūčiai, ryškūs vaizdai, stiprios teigiamos emocijos ir tapimo vienu su ritmu įspūdis. Be klausos stimuliacijos svarbų vaidmenį transo sukėlimui gali vaidinti ir socialinė aplinka, asmenybės bruožai ir ritminiai kūno judesiai [1].

Relaksacija. Dažniausiai taikomi kūno relaksacijos metodai yra progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, grįžtamasis biologinis ryšys ir meditacinės praktikos. Kognityvinis elgesio relaksacijos modelis pateikia tris elementus, kurie yra pagrindiniai visoms relaksacijos formoms:
1) susitelkimas – dėmesys į paprastus vaizdinius ar garsinius stimulus ilgesnį laiko tarpą;
2) pasyvumas – gebėjimas susilaikyti nuo į tikslą nukreiptų ir analitinių minčių;
3) imlumas – gebėjimas toleruoti ir priimti neįprastas ar paradoksines patirtis [1].

Beveik visos relaksacijos technikos apima intervencijas, skirtas neleisti užmigti, kai paliekama visiško budrumo būsena ir priartėjama prie kritinio miego pradžios slenksčio. Todėl apmokomi asmenys pamažu išmoksta apeiti miegą keliančią veiklą ir vaizdus, ir kuo geriau jie treniruoti, tuo ilgiau jie gali pasilikti šioje tarpinėje būsenoje tarp sumažėjusio sužadinimo ir užmigimo. Tai suteikia galimybę naujoms patirtims, panašioms į atsirandančias esant hipnagoginei būsenai [1].

Meditacija. Bet kokiai meditacinei praktikai yra svarbūs trys pagrindiniai kriterijai:
1) apibrėžtos technikos naudojimas;
2) logikos atsipalaidavimas;
3) ši būsena sukelta sau pačiam.
Kiti svarbūs kriterijai yra psichofizinis atsipalaidavimas, susitelkimas į save arba inkaro naudojimas, loginio mąstymo proceso sustabdymo būsena, religinis, dvasinis arba filosofinis kontekstas arba protinės tylos būsena [2].

Meditacijos technikas galima suskirstyti į dvi grupes:
1) dinamines meditacijas, kuriose judama, vaikštoma, šokama, dainuojama;
2) statines meditacijas, kurios paprastai atliekamos sėdint.
Instrukcijos, kaip medituoti, būna įvairios, pradedant nuo imlių „plataus dėmesio centro“ technikų iki tokių, kurioms reikia intensyvios koncentracijos į išorinius objektus, vaizduotės objektus ar kūno dalis. Transcendentinė meditacijos technika yra jogos mantros meditacija, kai tam tikras skiemuo kartojamas pasyviai, be pastangų. Subjektyvi tokios meditacijos patirti apima palaimingą protinės ramybės būseną, kurioje nėra minčių, tačiau sąmonė išlieka [1].

Hipnozė. Tradiciškai hipnozė sukeliama ritualu, kurį atlieka hipnotizuotojas ir kuriuo tiki hipnotizuojamasis. Indukcijos ritualai savo turiniu gali labai skirtis. Po indukcijos ritualų seka žodinė įtaiga neįprastiems patirties, elgesio ir pažintinės kontrolės pokyčiams. Gali būti įteigta elgtis nevalingai, nepajėgti elgtis valingai, arba patirti prieštaraujančius įprastiems įsitikinimų, suvokimo ar atminties pokyčius. Hipnozė gali būti sukelta paties arba kito žmogaus. Hipnozė turi daug klinikinio taikymo galimybių, įskaitant skausmo sumažinimą, papildymą psichoterapinių intervencijų efektyvumo padidinimui. Imlumas hipnozei skiriasi tarp skirtingų individų ir yra stabili asmens savybė [1].

Grįžtamasis biologinis ryšys. Grįžtamojo biologinio ryšio tikslas yra didesnis fiziologinių procesų sąmoningumas ir sąmoninga kontrolė. Buvo nustatyta, kad tiriamieji gali išmokti atskirti, kada jie yra alfa, o kada beta būsenos, ir naudodamiesi smegenų bangų grįžtamuoju biologiniu ryšiu gali sukelti alfa ar beta smegenų bangas savo valios pastangomis. Esant tam tikro lygio alfa bangų produkcijai, tiriamieji jautė ramybę, meditacinę nuotaiką, laimę. Dažniausiai keisti fiziologinius parametrus mokoma operantiniu sąlygojimu. Lėto žievės potencialo savireguliacija gali būti panaudota smegenų–kompiuterio bendravimui [1].

Ankstyvieji EEG treniravimo pačiam sukelti alfa bangas tyrimai rodė, kad alfa bangų dažnio arba amplitudės padidėjimai sukėlė malonios, atsipalaidavusios, kvazimeditacinės sąmonės būsenos patirtis. Tačiau kai kurie tyrimai tokių rezultatų nepakartojo. Plotkin ir Rice [3] tyrimas parodė, kad nerimas gali būti sumažinamas tiesiog treniruojant pačiam sukelti alfa bangas, nepaisant to, ar siekiama jų lygį padidinti, ar sumažinti. Svarbų vaidmenį nerimo sumažinime vaidino apmokomų asmenų lūkesčiai ir sėkmės arba nesėkmės patyrimas grįžtamojo biologinio ryšio užduotyje.

Nors esant tam tikrai pakitusiai sąmonės būsenai atsiranda pokyčiai EEG, tačiau tai nereiškia, kad grįžtamuoju biologiniu ryšiu sukėlus tuos pokyčius būtinai atsiras ta pakitusi sąmonės būsena – trūksta įrodymų, kad ryšys yra abipusis. Todėl negalima užtikrintai teigti, kad pakeitus smegenų bangas į tokias, kokios paprastai būna meditacijos metu, ir bus pasiekta meditacinė būsena.

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47. Prieiga per EBSCO.
[2] Bond K., Ospina M. B., Hooton N., Bialy L., Dryden D. M., Buscemi N., Shannahoff-Khalsa D. 2009. Defining a Complex Intervention: The Development of Demarcation Criteria for “Meditation”. Psychology of Religion and Spirituality, Vol. 1, No. 2, p. 129–137. Prieiga per EBSCO.
[3] Plotkin W. B., Rice K. M. 1981. Biofeedback as a Placebo: Anxiety Reduction Facilitated by Training in Either Suppression or Enhancement of Alpha Brainwaves. Journal of Consulting and Clinical Psychology, Vol.49, No. 4, p. 590-596. Prieiga per EBSCO.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą