Anksčiau jau buvau rašiusi apie pakitusias sąmonės būsenas. Šis įrašas – apie tai, kokias jas sukelia psichodelikai.
Pavadinimas „haliucinogenai“ yra klaidinantis ir gali neatspindėti visų šios grupės psichoaktyvių medžiagų poveikio, kadangi ne visos šiai grupei priskiriamos medžiagos sukelia haliucinacijas. Tikroji haliucinacija yra tokia, kurios ją patiriantis asmuo visiškai negali atskirti nuo realybės ir laiko ją tikra. Didžioji haliucinogenų dalis sukelia netikrąsias haliucinacijas, t.y. tokias, kurias patiriantis asmuo atskiria nuo realybės ir žino, kad jos yra netikros. Todėl kai kurios šios grupės medžiagos dar vadinamos psichodelikais [1]. Aš pirmenybę teikiu būtent šiam terminui.
Pradedant svarbu paminėti, kad psichodelikų, kaip ir kitų psichoaktyvių medžiagų, poveikis, labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie vartojami. Jeigu aplinka nemaloni arba nuotaika subjurusi, tai psichodelikų poveikis gali pastiprinti šią nuotaiką, ir atvirkščiai – jeigu aplinka maloni, rami, tai ir psichodelikų „kelionė“ greičiausiai bus maloni. Kai kurie psichodelikai gali būti ir yra naudojami psichodelikų psichoterapijoje, žinoma, ne Lietuvoje, kur jie nelegalūs net ir medicininiais tikslais.
Kanapė kartais išskiriama kaip atskira psichoaktyvių medžiagų klasė, o kartais priskiriama prie silpnų psichodelikų. Kanapės poveikis būna sunkiai apsakomas, kadangi jis gali būti sudėtingas ir skirtingas. Dažniausiai ji sukelia atsipalaidavimą, pojūčių sustiprėjimą, paprastų pojūčių malonumo padidėjimą, polinkį juoktis, padidėjusį seksualinį malonumą, atvirumą kitiems, laiko sulėtėjimą ir įvairų poveikį atminčiai. Taip pat sumažėja motyvacija, laikinai pablogėja trumpalaikė atmintis ir pavartojus gali atsirasti paranojinė būsena [1].
Pavadinimas „haliucinogenai“ yra klaidinantis ir gali neatspindėti visų šios grupės psichoaktyvių medžiagų poveikio, kadangi ne visos šiai grupei priskiriamos medžiagos sukelia haliucinacijas. Tikroji haliucinacija yra tokia, kurios ją patiriantis asmuo visiškai negali atskirti nuo realybės ir laiko ją tikra. Didžioji haliucinogenų dalis sukelia netikrąsias haliucinacijas, t.y. tokias, kurias patiriantis asmuo atskiria nuo realybės ir žino, kad jos yra netikros. Todėl kai kurios šios grupės medžiagos dar vadinamos psichodelikais [1]. Aš pirmenybę teikiu būtent šiam terminui.
Pradedant svarbu paminėti, kad psichodelikų, kaip ir kitų psichoaktyvių medžiagų, poveikis, labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie vartojami. Jeigu aplinka nemaloni arba nuotaika subjurusi, tai psichodelikų poveikis gali pastiprinti šią nuotaiką, ir atvirkščiai – jeigu aplinka maloni, rami, tai ir psichodelikų „kelionė“ greičiausiai bus maloni. Kai kurie psichodelikai gali būti ir yra naudojami psichodelikų psichoterapijoje, žinoma, ne Lietuvoje, kur jie nelegalūs net ir medicininiais tikslais.
Kanapė kartais išskiriama kaip atskira psichoaktyvių medžiagų klasė, o kartais priskiriama prie silpnų psichodelikų. Kanapės poveikis būna sunkiai apsakomas, kadangi jis gali būti sudėtingas ir skirtingas. Dažniausiai ji sukelia atsipalaidavimą, pojūčių sustiprėjimą, paprastų pojūčių malonumo padidėjimą, polinkį juoktis, padidėjusį seksualinį malonumą, atvirumą kitiems, laiko sulėtėjimą ir įvairų poveikį atminčiai. Taip pat sumažėja motyvacija, laikinai pablogėja trumpalaikė atmintis ir pavartojus gali atsirasti paranojinė būsena [1].Kiti haliucinogenai turi stipresnį, ilgiau trunkantį ir sunkiau kontroliuojamą poveikį negu kanapė. Jiems priskiriami DMT, psilocibinas, meskalinas ir sintetinės medžiagos, tokios kaip LSD, fenetilaminai ir triptaminai. Didžioji šių medžiagų dalis yra panaši į vieną iš keturių pagrindinių neuromediatorių (acetilcholiną, noradrenaliną (norepinefriną), dopaminą ir serotoniną) ir sąveikauja su jų funkcijomis. Šios medžiagos nekelia priklausomybės [1].
LSD poveikis trunka 8-10 valandų. Jo poveikio metu sustiprėja spalvos, įprasti objektai tampa fantastinių formų. Dažnai pasitaiko dieviškumo pojūtis, mistinės vizijos, prarandamas įprastas savasties suvokimas, laiko ir erdvės suvokimas. Žmogus gali jaustis tapęs gyvūnu ar kitu individu arba susilieti su visa visata, jausti reikšmingumą [1, 3]. LSD sukeliamos emocijos gali varijuoti nuo euforijos iki abejingumo ar panikos, gali būti nuotaikos nestabilumas [2, 3].
Psilocibino poveikis trunka iki 6 valandų. Jis sukelia pakitusią sąmonės būseną, padidėjusią introspekciją, derealizaciją, į sapnus panašias būsenas, iliuzijas, kompleksines haliucinacijas, sinesteziją, pakitusį laiko ir erdvės suvokimą. Taip pat patiriamas raumenų atsipalaidavimas, dėmesio sutrikimas (gali labai padidėti susitelkimas į nereikšmingus dalykus, detales), euforija, grandioziškumas ir emocinių išgyvenimų sustiprėjimas [3].DMT (dimetiltriptaminas) rūkant veikia apie 10 minučių, o geriant (valgant) – 3-4 valandas. Jis sukelia vaizdines haliucinacijas, dėmesio ir atminties sutrikimą, kūno vaizdo pokyčius, depersonalizaciją, derealizaciją, euforiją, kai kuriais atvejais nerimastingą ar depresyvią būseną [3]. DMT laikomas vienu stipriausiu psichodelikų ir suteikiančių giliausias mistines patirtis, galinčias pakeisti gyvenimą.
Vienas iš psichodelikų šalutinių poveikių gali būti praeities blyksnis [flashback] – tai yra, trumpalaikis psichodelikų sukeltų simptomų sugrįžimas po to, kai farmakologinis jų poveikis baigėsi ir atėjo normalios būklės periodas. Periodiškai gali pasirodyti įvairių suvokimo, kognityvinių, somatinių ir emocinių pojūčių, kurie pirmą kartą pasirodė esant intoksikacijai. Buvo keliama prielaida, kad praeities blyksniai yra susiję su išlikusiais pokyčiais nervų sistemoje dėl medžiagos vartojimo, tačiau tokia prielaida nepasitvirtino. 
Praeities blyksniai dažnai pasirodo tokiose situacijose, kuriose galimos pakitusios sąmonės būsenos ir be ankstesnio psichodelikų vartojimo: sumažėjusios jutiminės įvesties sąlygomis, esant nuovargiui, kraštutiniam atsipalaidavimui, streso sąlygomis. Nustatyta, kad praeities blyksnius sukelia ne psichodelikai, tačiau kai kurių šių medžiagų vartotojų tendencija neteisingai priskirti ir selektyviai kreipti dėmesį į svarbius natūraliai pasirodančių pakitusių sąmonės būsenų aspektus. Praeities blyksniams įtakos gali turėti asmenybiniai veiksniai. Praeities blyksniai gali būti stabilesnės psichopatologijos pablogėjimas, atsirandantis situacijose, kurios sukelia pakitusias sąmonės būsenas ir be ankstesnio psichodelikų vartojimo [4].
Taigi, psichodelikų sukeltos pakitusios sąmonės būsenos paprastai būna gana ryškios ir išsiskiriančios iš kitais būdais kylančiųjų. Galbūt ateityje dar papildysiu šį įrašą detalesne informacija ir aprašysiu daugiau psichodelikų. Vėlesniuose įrašuose bus aprašytos ir kitais būdais sukeltos bei natūraliai kylančios pakitusios sąmonės būsenos.
Praeities blyksniai dažnai pasirodo tokiose situacijose, kuriose galimos pakitusios sąmonės būsenos ir be ankstesnio psichodelikų vartojimo: sumažėjusios jutiminės įvesties sąlygomis, esant nuovargiui, kraštutiniam atsipalaidavimui, streso sąlygomis. Nustatyta, kad praeities blyksnius sukelia ne psichodelikai, tačiau kai kurių šių medžiagų vartotojų tendencija neteisingai priskirti ir selektyviai kreipti dėmesį į svarbius natūraliai pasirodančių pakitusių sąmonės būsenų aspektus. Praeities blyksniams įtakos gali turėti asmenybiniai veiksniai. Praeities blyksniai gali būti stabilesnės psichopatologijos pablogėjimas, atsirandantis situacijose, kurios sukelia pakitusias sąmonės būsenas ir be ankstesnio psichodelikų vartojimo [4].Taigi, psichodelikų sukeltos pakitusios sąmonės būsenos paprastai būna gana ryškios ir išsiskiriančios iš kitais būdais kylančiųjų. Galbūt ateityje dar papildysiu šį įrašą detalesne informacija ir aprašysiu daugiau psichodelikų. Vėlesniuose įrašuose bus aprašytos ir kitais būdais sukeltos bei natūraliai kylančios pakitusios sąmonės būsenos.
[1] Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.
[2] Myers D. G. 2008. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
[3] Elsevier B.V. 2016. Meyler's Side Effects of Drugs. The International Encyclopedia of Adverse Drug Reactions and Interactions.
[4] Heaton R. K., Victor R. G. 1976. Personality Characteristics Associated with Psychedelic Flashbacks in Natural and Experimental Settings. Journal of Abnormal Psychology, Vol. 85, No. 1, p. 83-90.
