2016 m. sausio 27 d., trečiadienis

Ligų sukeltos ir farmakologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Ligų sukeltos pakitusios sąmonės būsenos


Yra daugybė patologinių procesų, kurie gali sukelti pakitusias sąmonės būsenas. Dauguma šių sutrikimų tiesiogiai ar netiesiogiai paveikia struktūras, kurios yra atsakingos už ryškius budrumo pokyčius – sąmonės pritemimą, apsnūdimą, soporą ir komą [1].

Psichoziniai sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys sąmonės pakitimai psichozės metu yra haliucinacijos ir kliedesiai, kognityvinė dezintegracija, psichinių funkcijų skėlimas. Haliucinacijos gali būti laikomos padidėjusio dėmesingumo vidiniam aktyvumui, nesant pakankamos jutiminės įvesties, būsena. Viena iš hipotezių teigia, kad haliucinacijos, kliedesiai ir dezorganizuotas mąstymas kyla iš sugebėjimo skirti išorinį aktyvumą nuo vidinio sutrikimo. Kita hipotezė teigia, kad šie simptomai kyla iš nesugebėjimo skirti savęs nuo kito, o tai sukelia savasties ir valios pojūčių fragmentaciją, kuri sukelia savo ribų iškraipymą [1].

Koma ir vegetacinė būklė. Koma ir vegetacinė būklė paprastai laikomos sąmonės sumažėjimu ar visišku jos netekimu. Modernūs tyrimai rodo, kad šios būsenos gali būti kitaip suprantamos kaip sąmonės lauko fragmentacija, kurio kai kurios dalys gali toliau veikti nepriklausomai nuo kitų dalių. Koma yra apibrėžiama kaip visiškas arba beveik visiškas pagrindinių sąmonės funkcijų (budrumo, protinio turinio ar patirčių ir atrankinio dėmesio) netekimas. Pagrindiniai komos elgsenos ženklai yra žymus visų atsakų nuslopimas, reakcijos į intensyvų stimulą nebuvimas arba reakcijos silpnumas. Esant vegetacinei būklei, kitaip nei komos atveju, išlaikomas budrumas, todėl miego ir būdravimo ciklai būna artimi normaliems. Tačiau manoma, kad protinis turinys ir atrankinis dėmesys būna prarastas. Pacientai, atsigavę po komos ar vegetacinės būklės, paprastai turi liekamąją amneziją [1].

Epilepsija. Pacientai gali patirti motorinį aktyvumą, jutiminius simptomus, kognityvinius, emocinius ar autonominius pokyčius. Gali atsirasti svajingos būsenos, laiko pojūčio iškraipymai, religinės patirtys, pakitę afektai, regos ir klausos haliucinacijos. Atsiminimai gali būti sužadinami kartu su emociniais atsakais struktūruotai arba chaotiškai. Gali būti patiriamas atsiskyrimo nuo kūno potyris ir autoskopija (savęs regėjimo išorėje haliucinacija) [1].

Farmakologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos


Psichoaktyvios medžiagos yra tokios medžiagos, kurios veikia psichinį funkcionavimą. Yra kelios skirtingos psichoaktyvių medžiagų grupės ir šių medžiagų poveikis yra skirtingas. Gali būti išskiriamos tokios grupės: anestetikai, raminamieji, stimuliatoriai ir haliucinogenai [2].

Anestetikai. Anestetikai yra naudojami panaikinti sąmonę apskritai. Pirmieji anestetikai buvo paprastos dujos, tokios kaip azoto oksidas, kurios dideliais kiekiais sukelia sąmonės praradimą, o mažomis dozėmis gali sukelti mistines būsenas ar filosofines įžvalgas. Modernūs anestetikai paprastai susideda iš trijų skirtingų psichoaktyvių medžiagų: sumažinti skausmui, padidinti atsipalaidavimui ir panaikinti atminčiai [2].

Raminamieji. Į šią grupę įeina psichiatrijoje naudojami vaistai: antipsichotikai, antidepresantai, raminamieji. Raminamieji ir kiti depresantai slopina centrinę nervų sistemą. Į šią grupę taip pat įeina alkoholis, barbitūratai, heroinas, morfinas, kodeinas ir metadonas. Jie mėgdžioja endorfinų – medžiagų, turinčių poveikį stresui ir atlygiui – poveikį. Jie sukelia malonumą, tačiau tuo pačiu sukelia ir stiprią priklausomybę [2].

Stimuliatoriai. Šiai grupei priklauso nikotinas, kofeinas, kokainas ir amfetaminas. Didžioji dalis iš jų yra keliantys priklausomybę, reikalingos didesnės dozės, kad būtų pasiektas tas pats poveikis, o jų nutraukimas sukelia nemalonius simptomus ir tos medžiagos troškimą. MDMA turi ir stimuliuojantį, ir haliucinogeninį poveikį [2].

Haliucinogenai, psichodelikai. Apie juos buvo rašyta anksčiau.

Tuo ir baigsiu temų seriją apie pakitusias sąmonės būsenas. Ateityje galima tikėtis, kad įrašus atnaujinsiu. O kitą savaitę laukite įrašo visiškai kita tema!

1. Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.
2. Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.

2016 m. sausio 20 d., trečiadienis

Fiziškai ir fiziologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Įvairūs fiziniai ir fiziologiniai metodai ir manevrai gali sukelti sąmonės pakitimus ar netgi sąmonės praradimą. Tarp jų yra ekstremalios aplinkos sąlygos, badavimas, seksualinis aktyvumas ir orgazmas, dirbtiniai kvėpavimo manevrai [1].

Ekstremalios aplinkos sąlygos. Ekstremalių aplinkos sąlygų psichologinis poveikis tiriamas gyvybei pavojingose aplinkose. Į tiriamas sąlygas įeina tokios sąlygos kaip didelis aukštis alpinistų Himalajų kalnuose ekspedicijose, povandeninės nardytojų sąlygos, žemos temperatūros sąlygos Arkties ir Antarkties tyrėjų grupėse, didelis karštis ekstremaliame atletų važinėjime dviračiu ar vaikščiojime dykumose, mikrogravitacija kosminių skrydžių metu. Alpinistai patyria kūno schemos iškraipymus, vaizdines ir garsines haliucinacijas. Manoma, kad haliucinacijos ir iliuzijos susijusios su sunkia hipoksija, socialine deprivacija ir aštriomis stresinėmis sąlygomis, patiriamomis laipiojant kalnais. Arkties ir Antarkties aplinkoje didžioji dalis pakitusių sąmonės būsenų susijusios su įvairiomis ligomis arba aštriu stresu dėl tarpasmeninių konfliktų tarp grupės narių. Didžioji dalis pakitusių sąmonės būsenų ekstremaliomis aplinkos sąlygomis pranešamos anekdotiškai, sistemingų tyrimų šiomis sąlygomis mažai, todėl patvirtinimo kai kuriems anekdotiniams pranešimams nėra [1].

Badavimas ir dieta. Badavimas ir ekstremalios dietos yra lydimos (pato)fiziologinių pokyčių ir yra susijusios su kognityviniais, socialiniais, emociniais, dėmesio ir elgesio pokyčiais. Ekstremalus badavimas ir dieta gali sukelti pakitusias sąmonės būsenas, kurioms būdingas dėmesio šališkumas maisto stimulams, iškreiptas kūno vaizdas, iliuzijos arba haliucinacijos [1].

Seksualinis aktyvumas ir orgazmas. Aprašyta įvairių smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių seksualinio sujaudinimo ir orgazmo metu. Orgazmo metu atsirandantis smegenų elektrinis aktyvumas panašus į priepuolines iškrovas epilepsijos metu. Smegenų elektrinis aktyvumas orgazmo metu skiriasi nuo aktyvumo suvaidinto orgazmo metu. EEG modifikacijos parodo, kad orgazmas yra specifinė pakitusi sąmonės būsena, nepalyginama su jokia kita psichofiziologine būsena [1].

Kvėpavimo manevrai. Didžioji dalis kvėpavimo manipuliacijų yra paremtos jogos ir zen praktikomis, į kurias įeina pasyvus kvėpavimo įsisąmoninimas ir kvėpavimas. Praktikuotojai turi sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir jis turi tapti lėtas, negilus. Meditacijos technikose kvėpavimas veikia kartu su mantrų kartojimu, kvėpavimu ir žvilgsnio išlaikymu į išorinį objektą ar žodį. Gilus kvėpavimas susideda iš gilaus įkvėpimo, kvėpavimo sulaikymo ir lėto iškvėpimo. Taip pat naudojamas lėtas diafragminis kvėpavimas ir greitas kvėpavimas. Tokios kvėpavimo technikos sukelia hiperkapniją – padidėjusį CO2 kiekį kraujyje. Panašūs efektai gali būti pasiekiami ir įkvėpiant CO2 praturtintos oro mikstūros. Kvėpavimo technikos, kurios sukelia hipokapniją – sumažėjusį CO2 kiekį kraujyje – įeina į šamanų praktikas, ritualinius šokius, holotropinį kvėpavimą ir sąmoningą kvėpavimą [rebirthing] [1].

Sunkaus fizinio darbo, ilgai besitęsiančios emocinės įtampos, ilgalaikių protinių pastangų metu dažnai pasitaiko nevalinga hiperventiliacija. Taip pat hiperventiliacija atsiranda panikos atakų metu. Kai sveiki tiriamieji sąmoningai hiperventiliavo, jie patyrė alpulį su prasidedančiu kritimu, pasitaikė regos ir klausos haliucinacijų, patyrė suprastėjusį išorinio pasaulio suvokimą, dezorientaciją, nesvarumą, atsiskyrimą ir valingos motorinės kontrolės praradimą. Tiek hiperventiliacijos, tiek hipoksijos metu gali atsirasti alpimas, sąmonės pritemimas, depersonalizacija ir panašios pakitusios sąmonės būsenos. Dar viena kvėpavimo manipuliacija, svarbi jogos praktikose – kvėpavimas per vieną šnervę, kai pakaitomis kvėpuojama tai per vieną, tai per kitą šnervę [1].

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.

2016 m. sausio 13 d., trečiadienis

Psichologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Šią savaitę įrašų seriją apie pakitusias sąmonės būsenas (PSB) tęsiu pasakodama apie psichologiniais būdais sukeltas PSB. Vėliau laukite įrašų apie fiziškai ir fiziologiškai sukeltas, farmakologiškai sukeltas ir ligų sukeltas PSB.

Sensorinė deprivacija. Kai nėra jokių išorinių dirgiklių arba jie sumažinami, tai paveikia visus žmogaus funkcionavimo lygius. Riboto aplinkos stimuliavimo tyrimai paprastai atliekami laikant tiriamuosius specialiose kamerose, kuriose vaizdinė ir garsinė stimuliacija laikinai stipriai sumažinama. Dar naudojami plūduriavimo baseinai, kuriuose be vaizdinio ir garsinio apribojimo, dar yra reikšmingai sumažinama lytėjimo stimuliacija. Plūduriavimu paremta minimali stimuliacija sukelia žemos gravitacijos iliuziją ir tikro plūduriavimo pojūtį [1].

Ribota stimuliacija turi poveikį atminties funkcijoms, kūrybingumui, suvokimui ir signalo aptikimui, socialiniam pažinimui ir pasiruošimui keisti požiūrį į socialinį reiškinį, sukeliantį padidėjusią motyvaciją keisti kritinius ir neadaptyvius elgesio modelius. Autobiografiniai gyvenimo epizodai prisimenami intensyviau ir maloniau. Geriau atliekami žodžių ir nepažįstamų veidų atminties testai [1].

Po apribotos stimuliacijos naujos idėjos buvo kūrybingesnės negu sukuriamos biuro sąlygomis. Stimuliacijos apribojimas buvo susijęs su polinkiu į aukštesnį energijos lygį ir žemesnį įtampos, pykčio, depresijos, nuovargio ir sumišimo lygį. Jutiminės haliucinacijos, esant sensorinei deprivacijai, pasitaiko retai, dažniau pasirodo regos suvokiniai. Jutimų sumažinimo metu atsirandantys haliucinaciniai suvokiniai yra kokybiškai trumpalaikiai ir neasmeniniai, nedinaminiai ir nepsichopatologinės prigimties. Dažniausiai jie yra regos modalumo ir susideda iš paprastų požymių, tokių kaip staiga pasirodantys švystelėjimai, spalvos ar atspalvio pasikeitimai [1].

Sensorinė homogenizacija. Homogeninis laukas – tai nestruktūruotas, vienodai suvokiamas, paprastai vizualinis laukas. Ilgesnė homogeniško regos (homogeniškas raudonos šviesos laukas) ir klausos (monotoniškas triukšmas, pvz., „baltas“ triukšmas arba „rožinis“ triukšmas) lauko ekspozicija (nuo kelių minučių iki kelių dešimčių minučių) gali sukelti pakitusią sąmonės būseną, kuriai būdingi vaizdinių epizodai nuo paprastų jutiminių įspūdžių iki haliucinacinių, pasakiškų patirčių. Dažniausiai pasitaiko regimieji vaizdai, rečiau – kitų jutiminių modalumų. Iš procedūros pusės sensorinė homogenizacija yra panašiausia į sensorinę deprivaciją, tačiau fizinis jutiminės stimuliacijos lygis paliekamas vidutinis arba aukštas. Subjektyviai sensorinės homogenizacijos vaizdai panašiausi į hipnagoginius vaizdus. Tiriamųjų verbalinė išraiška dažnai būna mažiau organizuota negu esant budrumo būsenos. Laiko suvokimą sensorinę homogenizacija paveikia nesmarkiai [1].

Sensorinė perkrova. Sensorinės perkrovos tyrimai dažniausiai būna paremti klinikiniais tyrimais, tarp jų šizofrenijos, intensyvios terapijos skyriaus sindromo, autizmo ir haliucinogenų vartojimo tyrimais. Šizofrenijos atveju žmogaus sugebėjimas slopinti nereikšmingus aplinkos stimulus būna sutrikęs. Manoma, kad šis trūkumas sukelia sensorinę perkrovą ir dėl to sukelia dezorganizaciją ir mąstymo sutrikimus. Taip pat manoma, kad psichiatrinius simptomus, būdingus intensyvios terapijos skyriaus aplinkai, be kitų priežasčių sukelia ir sensorinė perkrova arba monotonija. Manoma, kad autizmas yra iš dalies sensorinės perkrovos, kurią sukelia sumažėjęs jutiminio filtravimo gebėjimas, pasekmė. Tyrimas su sveikais tiriamaisiais masyvios sensorinės perkrovos sąlygomis parodė poveikį subjektyviam vertinimui ir padidėjusį autonominį sužadinimą [1].

Ritmo sukeltas transas. Būgnų mušimas ir šokis gali sukelti į transą panašias būsenas, kurioms būdingas susiaurėjęs tiesioginės aplinkos supratimas, neįprastai siauras ir selektyvus susitelkimas į aplinkos stimulus ir stereotipinis nekontroliuojamas elgesys ar judesiai. Ritminiai kūno judesiai tampa suderinti su būgnų mušimu ir galiausiai tampa automatiški, kuriems nereikia pastangų ar sąmoningos kontrolės. Kai žmogus tampa ypač įtrauktas į veiksmą, sustoja savireflektyvus mąstymas. Taip pat išsikreipia laiko pojūtis, atsiranda neįprasti kūno pojūčiai, ryškūs vaizdai, stiprios teigiamos emocijos ir tapimo vienu su ritmu įspūdis. Be klausos stimuliacijos svarbų vaidmenį transo sukėlimui gali vaidinti ir socialinė aplinka, asmenybės bruožai ir ritminiai kūno judesiai [1].

Relaksacija. Dažniausiai taikomi kūno relaksacijos metodai yra progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, grįžtamasis biologinis ryšys ir meditacinės praktikos. Kognityvinis elgesio relaksacijos modelis pateikia tris elementus, kurie yra pagrindiniai visoms relaksacijos formoms:
1) susitelkimas – dėmesys į paprastus vaizdinius ar garsinius stimulus ilgesnį laiko tarpą;
2) pasyvumas – gebėjimas susilaikyti nuo į tikslą nukreiptų ir analitinių minčių;
3) imlumas – gebėjimas toleruoti ir priimti neįprastas ar paradoksines patirtis [1].

Beveik visos relaksacijos technikos apima intervencijas, skirtas neleisti užmigti, kai paliekama visiško budrumo būsena ir priartėjama prie kritinio miego pradžios slenksčio. Todėl apmokomi asmenys pamažu išmoksta apeiti miegą keliančią veiklą ir vaizdus, ir kuo geriau jie treniruoti, tuo ilgiau jie gali pasilikti šioje tarpinėje būsenoje tarp sumažėjusio sužadinimo ir užmigimo. Tai suteikia galimybę naujoms patirtims, panašioms į atsirandančias esant hipnagoginei būsenai [1].

Meditacija. Bet kokiai meditacinei praktikai yra svarbūs trys pagrindiniai kriterijai:
1) apibrėžtos technikos naudojimas;
2) logikos atsipalaidavimas;
3) ši būsena sukelta sau pačiam.
Kiti svarbūs kriterijai yra psichofizinis atsipalaidavimas, susitelkimas į save arba inkaro naudojimas, loginio mąstymo proceso sustabdymo būsena, religinis, dvasinis arba filosofinis kontekstas arba protinės tylos būsena [2].

Meditacijos technikas galima suskirstyti į dvi grupes:
1) dinamines meditacijas, kuriose judama, vaikštoma, šokama, dainuojama;
2) statines meditacijas, kurios paprastai atliekamos sėdint.
Instrukcijos, kaip medituoti, būna įvairios, pradedant nuo imlių „plataus dėmesio centro“ technikų iki tokių, kurioms reikia intensyvios koncentracijos į išorinius objektus, vaizduotės objektus ar kūno dalis. Transcendentinė meditacijos technika yra jogos mantros meditacija, kai tam tikras skiemuo kartojamas pasyviai, be pastangų. Subjektyvi tokios meditacijos patirti apima palaimingą protinės ramybės būseną, kurioje nėra minčių, tačiau sąmonė išlieka [1].

Hipnozė. Tradiciškai hipnozė sukeliama ritualu, kurį atlieka hipnotizuotojas ir kuriuo tiki hipnotizuojamasis. Indukcijos ritualai savo turiniu gali labai skirtis. Po indukcijos ritualų seka žodinė įtaiga neįprastiems patirties, elgesio ir pažintinės kontrolės pokyčiams. Gali būti įteigta elgtis nevalingai, nepajėgti elgtis valingai, arba patirti prieštaraujančius įprastiems įsitikinimų, suvokimo ar atminties pokyčius. Hipnozė gali būti sukelta paties arba kito žmogaus. Hipnozė turi daug klinikinio taikymo galimybių, įskaitant skausmo sumažinimą, papildymą psichoterapinių intervencijų efektyvumo padidinimui. Imlumas hipnozei skiriasi tarp skirtingų individų ir yra stabili asmens savybė [1].

Grįžtamasis biologinis ryšys. Grįžtamojo biologinio ryšio tikslas yra didesnis fiziologinių procesų sąmoningumas ir sąmoninga kontrolė. Buvo nustatyta, kad tiriamieji gali išmokti atskirti, kada jie yra alfa, o kada beta būsenos, ir naudodamiesi smegenų bangų grįžtamuoju biologiniu ryšiu gali sukelti alfa ar beta smegenų bangas savo valios pastangomis. Esant tam tikro lygio alfa bangų produkcijai, tiriamieji jautė ramybę, meditacinę nuotaiką, laimę. Dažniausiai keisti fiziologinius parametrus mokoma operantiniu sąlygojimu. Lėto žievės potencialo savireguliacija gali būti panaudota smegenų–kompiuterio bendravimui [1].

Ankstyvieji EEG treniravimo pačiam sukelti alfa bangas tyrimai rodė, kad alfa bangų dažnio arba amplitudės padidėjimai sukėlė malonios, atsipalaidavusios, kvazimeditacinės sąmonės būsenos patirtis. Tačiau kai kurie tyrimai tokių rezultatų nepakartojo. Plotkin ir Rice [3] tyrimas parodė, kad nerimas gali būti sumažinamas tiesiog treniruojant pačiam sukelti alfa bangas, nepaisant to, ar siekiama jų lygį padidinti, ar sumažinti. Svarbų vaidmenį nerimo sumažinime vaidino apmokomų asmenų lūkesčiai ir sėkmės arba nesėkmės patyrimas grįžtamojo biologinio ryšio užduotyje.

Nors esant tam tikrai pakitusiai sąmonės būsenai atsiranda pokyčiai EEG, tačiau tai nereiškia, kad grįžtamuoju biologiniu ryšiu sukėlus tuos pokyčius būtinai atsiras ta pakitusi sąmonės būsena – trūksta įrodymų, kad ryšys yra abipusis. Todėl negalima užtikrintai teigti, kad pakeitus smegenų bangas į tokias, kokios paprastai būna meditacijos metu, ir bus pasiekta meditacinė būsena.

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47. Prieiga per EBSCO.
[2] Bond K., Ospina M. B., Hooton N., Bialy L., Dryden D. M., Buscemi N., Shannahoff-Khalsa D. 2009. Defining a Complex Intervention: The Development of Demarcation Criteria for “Meditation”. Psychology of Religion and Spirituality, Vol. 1, No. 2, p. 129–137. Prieiga per EBSCO.
[3] Plotkin W. B., Rice K. M. 1981. Biofeedback as a Placebo: Anxiety Reduction Facilitated by Training in Either Suppression or Enhancement of Alpha Brainwaves. Journal of Consulting and Clinical Psychology, Vol.49, No. 4, p. 590-596. Prieiga per EBSCO.

2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Spontaniškai kylančios pakitusios sąmonės būsenos

Praėjusią savaitę rašiau apie psichodelikų sukeltas pakitusias sąmonės būsenas (PSB). Šį kartą susipažinsime su natūraliai kylančiomis PSB. Dienos metu pasireiškia spontaniški budrumo svyravimai, kurie patiriami kaip sąmoningumo svyravimas tarp budrumo, mieguistumo ir miego pradžios. Galima išskirti tokias spontaniškai atsirandančias PSB: mieguistumas, svajojimas, hipnagoginės būsenos, miegas, sapnavimas, priešmirtiniai išgyvenimai [near-death experiences], atsiskyrimo nuo kūno pojūtis ir mistinės bei religinės patirtys [1].

Mieguistumas. Budrumo permainos normaliame miego ir būdravimo cikle paprastai nesukelia PSB. Sąmonės pokyčiai gali atsirasti esant ekstremaliai miego deprivacijai (ilgą laiką nemiegant), kurios rezultatas – trumpi greitos miego pradžios epizodai arba automatinis elgesys, apie kurį neprisimenama. Subjektyviai ši būsena patiriama dėmesio susiaurėjimu, sumažėjusį valios potencialu ir motyvacija, atminties pablogėjimu ir pažintinių funkcijų suprastėjimu. Taip pat gali būti reikšmingai paveiktas laiko suvokimas. Mieguistumas taip pat susijęs su susilpnėjusiu motorinių užduočių atlikimu [1].

Svajojimas. Svajojimas – tai spontaniška, subjektyvi patirtis, pasireiškianti, kai neužsiimama kokia nors kita veikla ir nėra išorinės stimuliacijos. Svajojimas taip pat apima nenumatytas mintis, kurios netyčiomis įsiterpia į numatytų protinių užduočių vykdymą, ir nekryptingas idėjas mąstant būdravimo metu. Svajojimas aiškiai skiriasi nuo į realybę nukreipto mąstymo proceso ir nuo greitų akių judesių sapnavimo [1].

Hipnagoginės būsenos. Hipnagoginės būsenos yra trumpalaikės sumažėjusio budrumo būsenos, kurioms būdingi trumpi į sapnus panašių jutimo patirčių epizodai. Paprastai jos atsiranda prieš miegą, tačiau ne tik. Jų metu paprastai matomi vizualiniai suvokiniai, tokie kaip veidai, peizažai, gamtos ar socialinės scenos, kurios gali būti susijusios (bet nebūtinai) su ankstesnėmis dienos patirtimis. Šie suvokiniai gali būti kaip netikros haliucinacijos (t. y. tokios, kurios suprantamos kaip nerealios) arba kaip tikros haliucinacijos (t. y. patiriamos kaip realios).
Kitaip negu sapnai, hipnagoginės patirtys yra labiau statinės (nejudančios), neturinčios pasakojimo turinio, o jas patiriantis individas nėra įsitraukęs kaip aktorius. Hipnagoginės būsenos gali atsirasti ir dienos metu esant sumažėjusiam budrumui, tuomet jos nustelbia adekvatų jutiminį aplinkos suvokimą. Subjektyvus hipnagoginių būsenų patyrimas apima ryškius, dažniausiai trumpus epizodus, paprastai regos ir klausos, rečiau – kitų jutiminių modalumų. Reali situacija hipnagoginėje būsenoje labiau įsisąmoninama negu sapnavimo metu. Retkarčiais pasitaiko su šiomis būsenomis susijęs elgesys, pvz., kojos ar rankos trūktelėjimai, susiję su iliuziniais kūno judesiais [1].

Miegas ir sapnavimas. Sapnavimui yra būdingas tariamas realybės jausmas, platus vizualinių suvokimų spektras, kalbinis mąstymas, motorinis aktyvumas, emocijos ir socialinė sąveika. Paprastai sapnai turi pasakojimo struktūrą, yra detalūs ir svyruoja nuo realistinių iki fantastinių. Paraleliniai pažinimo procesai ir metakognicija (pažinimas apie pažinimą) yra sumažėję, pabrėžiamas čia ir dabar. Greitų akių judesių sapnai yra geriau atsimenami ir ilgesni negu kitų miego stadijų sapnai. Daugumoje spontaninių sapnų savirefleksija ir sapno kontrolė yra tik vidutinė. Proto aiškumas greitų akių judesių miego metu yra gana reta sapnavimo kategorija, kai sapnuotojas supranta, kad sapnuoja, ir gali paveikti sapno įvykius [1].

Priešmirtiniai išgyvenimai.
Paprastai priešmirtiniai išgyvenimai apima taikumo, laimės, priėmimo ir gerovės jausmą, gilų pasitenkinimą, atsiskyrimą nuo kūno, tamsaus tunelio patyrimą, spindinčią šviesą, susijusią su mistiniais meilės ir santarvės jausmais, dangišką peizažą, savo kūno gaivinimo arba operavimo stebėjimą. Taip pat gali būti girdima muzika, sulėtėja laikas, pagreitėja mintys ir panoramiškai peržvelgiamas gyvenimas [1, 2].

Atsiskyrimo nuo kūno potyris.
Atsiskyrimo nuo kūno potyris yra tokios patirtys, kuriose asmuo jaučiasi, tarsi būtų palikęs savo kūną ir stebėtų pasaulį būdamas už kūno ribų. Žmonės, kurie yra linkę sapnuoti vaizdą iš paukščio skrydžio arba kurie geba gerai įsivaizduoti skirtingas žiūrėjimo pozicijas, yra labiau linkę patirti atsiskyrimo nuo kūno potyrį. Dažniausiai šios patirtys pasitaiko ant miego ribos, esant giliam atsipalaidavimui arba baimės ar streso momentais [2].

Mistinės patirtys. „Mistinio potyrio esmė – trumpalaikė pakitusi sąmonės būsena, kai nebelieka sąmonės turinių, intencionalumo, tačiau išlieka sąmonės budrumas“ [3]. Mistinės patirtys būna apibūdinamos kaip neapsakomos ar neapibūdinamos, jos apima dieviškumo jausmą, perteikia netikėtą žinojimą ar visatos supratimą, kuris negali būti išreikštas žodžiais. Dažniausiai patiriamas pakitęs savasties jausmas: gali būti prarandama savasties idėja arba patiriamas vienovės su visata jausmas. Religinėmis patirtimis vadinamos tokios, kuriose matomos angelų, dvasinių būtybių, dievų vizijos, o mistinėmis – kur tokių vizijų nėra. Dažniausiai šios patirtys būna spontaniškos ir trumpos, tačiau yra metodų, kuriais galima jas sukelti [2].

[1] Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.
[2] Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.
[3] Budriūnaitė A. 2008. Mistinės patirties tyrinėjimo galimybės. Logos, Nr. 57, p. 63-75. Prieiga per Internetą: http://www.litlogos.eu/L58/logos58_063_075budriunaite.pdf.