2016 m. sausio 27 d., trečiadienis

Ligų sukeltos ir farmakologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos

Ligų sukeltos pakitusios sąmonės būsenos


Yra daugybė patologinių procesų, kurie gali sukelti pakitusias sąmonės būsenas. Dauguma šių sutrikimų tiesiogiai ar netiesiogiai paveikia struktūras, kurios yra atsakingos už ryškius budrumo pokyčius – sąmonės pritemimą, apsnūdimą, soporą ir komą [1].

Psichoziniai sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys sąmonės pakitimai psichozės metu yra haliucinacijos ir kliedesiai, kognityvinė dezintegracija, psichinių funkcijų skėlimas. Haliucinacijos gali būti laikomos padidėjusio dėmesingumo vidiniam aktyvumui, nesant pakankamos jutiminės įvesties, būsena. Viena iš hipotezių teigia, kad haliucinacijos, kliedesiai ir dezorganizuotas mąstymas kyla iš sugebėjimo skirti išorinį aktyvumą nuo vidinio sutrikimo. Kita hipotezė teigia, kad šie simptomai kyla iš nesugebėjimo skirti savęs nuo kito, o tai sukelia savasties ir valios pojūčių fragmentaciją, kuri sukelia savo ribų iškraipymą [1].

Koma ir vegetacinė būklė. Koma ir vegetacinė būklė paprastai laikomos sąmonės sumažėjimu ar visišku jos netekimu. Modernūs tyrimai rodo, kad šios būsenos gali būti kitaip suprantamos kaip sąmonės lauko fragmentacija, kurio kai kurios dalys gali toliau veikti nepriklausomai nuo kitų dalių. Koma yra apibrėžiama kaip visiškas arba beveik visiškas pagrindinių sąmonės funkcijų (budrumo, protinio turinio ar patirčių ir atrankinio dėmesio) netekimas. Pagrindiniai komos elgsenos ženklai yra žymus visų atsakų nuslopimas, reakcijos į intensyvų stimulą nebuvimas arba reakcijos silpnumas. Esant vegetacinei būklei, kitaip nei komos atveju, išlaikomas budrumas, todėl miego ir būdravimo ciklai būna artimi normaliems. Tačiau manoma, kad protinis turinys ir atrankinis dėmesys būna prarastas. Pacientai, atsigavę po komos ar vegetacinės būklės, paprastai turi liekamąją amneziją [1].

Epilepsija. Pacientai gali patirti motorinį aktyvumą, jutiminius simptomus, kognityvinius, emocinius ar autonominius pokyčius. Gali atsirasti svajingos būsenos, laiko pojūčio iškraipymai, religinės patirtys, pakitę afektai, regos ir klausos haliucinacijos. Atsiminimai gali būti sužadinami kartu su emociniais atsakais struktūruotai arba chaotiškai. Gali būti patiriamas atsiskyrimo nuo kūno potyris ir autoskopija (savęs regėjimo išorėje haliucinacija) [1].

Farmakologiškai sukeltos pakitusios sąmonės būsenos


Psichoaktyvios medžiagos yra tokios medžiagos, kurios veikia psichinį funkcionavimą. Yra kelios skirtingos psichoaktyvių medžiagų grupės ir šių medžiagų poveikis yra skirtingas. Gali būti išskiriamos tokios grupės: anestetikai, raminamieji, stimuliatoriai ir haliucinogenai [2].

Anestetikai. Anestetikai yra naudojami panaikinti sąmonę apskritai. Pirmieji anestetikai buvo paprastos dujos, tokios kaip azoto oksidas, kurios dideliais kiekiais sukelia sąmonės praradimą, o mažomis dozėmis gali sukelti mistines būsenas ar filosofines įžvalgas. Modernūs anestetikai paprastai susideda iš trijų skirtingų psichoaktyvių medžiagų: sumažinti skausmui, padidinti atsipalaidavimui ir panaikinti atminčiai [2].

Raminamieji. Į šią grupę įeina psichiatrijoje naudojami vaistai: antipsichotikai, antidepresantai, raminamieji. Raminamieji ir kiti depresantai slopina centrinę nervų sistemą. Į šią grupę taip pat įeina alkoholis, barbitūratai, heroinas, morfinas, kodeinas ir metadonas. Jie mėgdžioja endorfinų – medžiagų, turinčių poveikį stresui ir atlygiui – poveikį. Jie sukelia malonumą, tačiau tuo pačiu sukelia ir stiprią priklausomybę [2].

Stimuliatoriai. Šiai grupei priklauso nikotinas, kofeinas, kokainas ir amfetaminas. Didžioji dalis iš jų yra keliantys priklausomybę, reikalingos didesnės dozės, kad būtų pasiektas tas pats poveikis, o jų nutraukimas sukelia nemalonius simptomus ir tos medžiagos troškimą. MDMA turi ir stimuliuojantį, ir haliucinogeninį poveikį [2].

Haliucinogenai, psichodelikai. Apie juos buvo rašyta anksčiau.

Tuo ir baigsiu temų seriją apie pakitusias sąmonės būsenas. Ateityje galima tikėtis, kad įrašus atnaujinsiu. O kitą savaitę laukite įrašo visiškai kita tema!

1. Vaitl D., Birbaumer N., Gruzelier J., Jamieson G. A., Kotchoubey B., Kübler A., Strehl U., Lehmann D., Miltner W. H. R., Weiss T., Ott U., Sammer G., Pütz P., Wackermann J., Strauch I. 2013. Psychobiology of altered states of consciousness. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice, Vol 1(S), p. 2-47.
2. Blackmore S. J. 2005. Consciousness: A Very Short Introduction. Oxford, UK: Oxford University Press.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą