Būrėjas ar psichologas?

Šį straipsnį rašiau prieš dvejus metus ir dabar nusprendžiau juo pasidalinti ir su šio tinklaraščio skaitytojais, kiek pakoregavusi pagal dabartinę patirtį.

Neseniai gavau gana liūdną ir ilgą vienos merginos laišką. Nepasakosiu nei kas ta mergina, nei apie ką ji man rašė, tik pasakysiu, jog ji minėjo, kad lankėsi pas psichologę, tačiau nuo to jai tik pablogėjo. O po to ji nusprendė kreiptis į būrėją. Apie tai ir norėčiau pakalbėti.

Būrėjos kartu dažnai būna dar ir geros psichologės. Vienos turi tikrą psichologijos išsilavinimą, o kitos tiesiog gerai išmano žmonių psichologiją. Ir dažnai būtent tai ir būna jų darbo pagrindas. Žmonės dažnai kreipiasi į būrėjus tarsi į psichologus, prašo jų patarimų. Štai psichologas patarimų duoti negali, to neleidžia jo darbo principai. O būrėjas? Jo nevaržo niekas. Nežinia, tai gerai ar blogai, bet vis tik – ar tai nėra kišimasis į kito žmogaus gyvenimą? Be abejo, būrėjas gali nusimesti atsakomybę ir sakyti, kad vis tiek galutinį sprendimą priima pats žmogus. Bet aš galėčiau pasakyti kitaip. Ne be reikalo psichologai konkrečių patarimų neduoda. Jie tik padeda (ar bent turėtų padėti) žmogui priimti sprendimą, pačiam atrasti išeitį iš susidariusios situacijos. Jie turi padėti žmogui atgauti pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis ir įgyti savarankiškumą.

Anksčiau man pačiai teko apsilankyti pas porą psichologių. Dabar mano situacija jau gera ir rimtų problemų nebeturiu, tačiau tada buvo tikrai sunku. Todėl ir kreipiausi į psichologę. Pirmoji psichologė man nepadėjo, nuo jos man pasidarė tik blogiau, kaip ir pradžioje šio įrašo minėtai merginai. Man tikrai netiko tos psichologės metodai. Kiek vėliau lankiausi pas kitą psichologę. Tiesą sakant, kai pradėjau pas ją lankytis, sunkumo „banga“ jau buvo kaip ir praėjusi, tad net buvo sunku pasakyti, ko aš iš jos noriu. Bet ne be reikalo tai pavadinau „banga“ – mat jos tai užplaukdavo, tai vėl nuslūgdavo, bet visad grįždavo. Su šia psichologe buvo gan malonu ir įdomu pabendrauti, tačiau sunku ją pavadinti savo psichologe, man ji man buvo labiau kaip kolegė ar draugė. Nebendravome kaip klientė ir psichologė – tiesiog kalbėjomės apie įdomius dalykus. Taigi, ši psichologė man taip pat nepadėjo. Savo bėdas vėliau išsprendžiau pati ir su aplinkinių pagalba (gali būti, kad kai kurie aplinkiniai žmonės nė nežino, kad jie man padėjo). Taip pat labai prisidėjo ir kiti metodai bei ypatingos patirtys, apie kurias čia nekalbėsiu.

Kokias išvadas iš to galime padaryti? Visų pirma, manau, kad kai kurių psichologų metodai yra labai netobuli, riboti ir ne kiekvienam tinkami. Tiesa, privalau paminėti, kad yra daugybė žmonių, kuriems psichologai padėjo, galbūt net tie patys, kurie man bei mano minėtai merginai nesugebėjo padėti. Tačiau vis tik psichologas turėtų sugebėti prisitaikyti prie klientų ir pamatyti, koks jam metodas labiau tinkamas. Manau, kad ne be reikalo psichologams sakoma: išmokite visas asmenybės teorijas, o kai į jūsų kabinetą įeina klientas, išmeskite visas tas teorijas į šiukšlių dėžę. O tada, išklausę kliento situaciją, išsitraukite tinkamą teoriją. Arba sugalvokite savo. Psichologas turėtų būti kūrybingas žmogus.

Dabar man jau teko lankytis ir pas trečią psichologą, prieš metus laiko. Šį psichologą jau galėčiau pavadinti geru specialistu, su juo pavyko užmegzti tikrą psichologo-kliento ryšį. Ne jokio ryšio, kaip su pirmąją psichologe, ir ne kolegų ryšį, kaip su antrąja. Su šiuo psichologu dirbome apie pusę metų ir viskas vyko gana sėkmingai. Dažnai po konsultacijų išeidavau nusiraminusi ar net laiminga, kai į konsultacijas ateidavau liūdna, prislėgta. Iš to galima daryti išvadą, kad šis psichologas, kitaip nei prieš tai dvi minėtosios, man padėjo. Tai reiškia, kad kartais reikia turėti kantrybės norint surasti tinkamą ir gerą specialistą, kuris tau padėtų.

O kaip dėl būrėjų? Kodėl mergina, kuriai nepadėjo psichologė, kreipėsi į būrėją? Kuo būrėjas geriau už psichologą? Iš tiesų, galbūt reikėtų nagrinėti kiekvieną individualų atvejį, ir tada pasakyti, kodėl tas žmogus pasirinko būtent būrėją, o ne psichologą. Arba atvirkščiai. O dabar galima tik spėlioti. Galbūt būrėja geriau, nes ji gali pasakyti kažką konkrečiau? Ji drąsiai išsako informaciją apie asmens galimybes, gyvenimo posūkius, pavojus ir sėkmes. Nors vis tik manau, kad niekas negali pasakyti, kaip bus iš tiesų. Gali nebent užprogramuoti, kad žmogus įtikėtų būrėjo žodžiais, o po to juos ir įgyvendintų.