Kurį laiką nerašiau naujų tinklaraščio įrašų, nes buvau užsiėmusi magistrinio darbo rašymu. Šiame įraše ir pristatysiu savo darbe gautus rezultatus. Mano magistrinio darbo tema buvo „Nerimo ir nerimastingumo sąsajos su smegenų elektriniu aktyvumu skirtingų užduočių sąlygomis“.
Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų (labai ačiū dalyvavusiems!): 23 moterys ir 7 vyrai, kurių amžius buvo nuo 20 ir 23 metų. Iš pradžių jiems buvo pateikta Spielberger nerimo ir nerimastingumo skalė, kuri matuoja nerimą kaip būseną (kaip tuo metu tiriamasis jaučiasi) ir nerimastingumą kaip asmenybės charakteristiką (kas jam būdinga apskritai). Po to buvo matuojama jų elektroencefalograma (EEG) atmerktomis ir užmerktomis akimis: alfa (8–13 Hz), beta (13–30 Hz), teta (4–8 Hz) ir delta (0,5–4 Hz) smegenų bangos. Ir galiausiai EEG buvo matuojama atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį, kurios metu tiriamieji turėjo spausti kairį arba dešinį valdymo pulto mygtuką, kai kompiuterio ekrane pamatydavo rodyklę į kairę arba dešinę. Ši užduotis susidėjo iš dviejų dalių: pirmoje po kiekvieno paspaudimo tiriamieji ekrane pamatydavo atgalinį ryšį („correct“, jei teisinga, ir „incorrect“, jei neteigina) ir išgirsdavo signalą, o antroje dalyje atgalinio ryšio ir signalo nebuvo.
Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų (labai ačiū dalyvavusiems!): 23 moterys ir 7 vyrai, kurių amžius buvo nuo 20 ir 23 metų. Iš pradžių jiems buvo pateikta Spielberger nerimo ir nerimastingumo skalė, kuri matuoja nerimą kaip būseną (kaip tuo metu tiriamasis jaučiasi) ir nerimastingumą kaip asmenybės charakteristiką (kas jam būdinga apskritai). Po to buvo matuojama jų elektroencefalograma (EEG) atmerktomis ir užmerktomis akimis: alfa (8–13 Hz), beta (13–30 Hz), teta (4–8 Hz) ir delta (0,5–4 Hz) smegenų bangos. Ir galiausiai EEG buvo matuojama atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį, kurios metu tiriamieji turėjo spausti kairį arba dešinį valdymo pulto mygtuką, kai kompiuterio ekrane pamatydavo rodyklę į kairę arba dešinę. Ši užduotis susidėjo iš dviejų dalių: pirmoje po kiekvieno paspaudimo tiriamieji ekrane pamatydavo atgalinį ryšį („correct“, jei teisinga, ir „incorrect“, jei neteigina) ir išgirsdavo signalą, o antroje dalyje atgalinio ryšio ir signalo nebuvo.
Mano tyrimo tikslas buvo atskleisti, kaip nerimas ir nerimastingumas yra susijęs su smegenų elektriniu aktyvumu skirtingomis sąlygomis. Savo darbe ieškojau ir daugiau sąsajų, bet jų čia nepateiksiu, nes jos nėra esminės.
EEG gali padėti atskleisti biologinį asmenybės savybių pagrindą. Tad koks yra nerimastingumo biologinis pagrindas? Kaip nerimastingumas siejasi su EEG? Savo tyrimu atskleidžiau, kad nerimastingumas yra susijęs tik su delta smegenų bangomis ir tik užmerktomis akimis. Ryšys yra atvirkštinis: kuo labiau didėja nerimastingumas, tuo mažesnė delta smegenų bangų amplitudė. Atmerktomis akimis ir atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį, jokių sąsajų tarp nerimastingumo ir smegenų bangų nebuvo. Ką šis ryšys reiškia? Delta smegenų bangos yra atsakingos už motyvaciją, išlikimą, fizinį palaikymą, dominavimą, poravimąsi, stresą. Anot kai kurių autorių, nerimastingumas yra susijęs su elgesio slopinimo sistema, todėl esant aukštesniam nerimastingumui, žemesnė delta smegenų bangų amplitudė rodo, kad delta sistema yra slopinama, kad tai, už ką ji atsakinga, nerimastingesniems individams veikia silpniau. Tačiau su nerimastingumu rasta tik viena koreliacija iš 16 galimų, todėl galima svarstyti ir apie tai, kad galbūt ji atsitiktinė. Tokiu atveju būtų galima manyti, kad vis tik nerimastingumas biologinio pagrindo neturi.
Na, o dabar apie nerimo sąsajas su EEG. Kol nepradėjau daryti šio tyrimo ir labiau gilintis į EEG, galvojau, kad EEG labiausiai atspindi būseną. Tačiau sužinojau, kad vis tik ji yra pastovi laike, todėl turi bruožų savybių. Bet savo tyrime radau, kad vis tik su būsena – nerimu – EEG turėjo daugiau sąsajų negu su bruožu – nerimastingumu. Nerimas buvo susijęs tiesiogiai su EEG teta ir delta smegenų bangomis atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį: kuo buvo didesnis nerimas, tuo buvo didesnės teta bei delta smegenų bangų amplitudės. Su alfa ir beta smegenų bangomis sąsajos nebuvo reikšmingos, taip pat atmerktomis ir užmerktomis akimis jokios sąsajos nebuvo reikšmingos. Už ką atsakingos teta smegenų bangos? Už atmintį, emocijų reguliavimą, neigiamas emocijas. Atrodo visai logiška, kad nerimas susijęs su stresu (delta) ir neigiamomis emocijomis (teta). Bet įdomu, kad kiti tyrėjai gaudavo atvirkštinius rezultatus – atvirkštines sąsajas tarp nerimo ir teta bei delta.
Apibendrinant, nerimastingumas buvo susijęs tik su delta smegenų bangomis (neigiamai) ir tik užmerktomis akimis. Tai reiškia, kad nerimastingumas yra susijęs su motyvacijos ir į išlikimą orientuoto elgesio slopinimu. O nerimas buvo susijęs su delta ir teta smegenų bangomis (teigiamai) atliekant pasirinkimo reakcijos laiko užduotį. Iš to galime spręsti, kad nerimas susijęs su motyvacija, stresu, atminties reguliavimu, neigiamomis emocijomis. Be to, iš tyrimo galime spėti, kad nerimastingumas, kaip asmenybės savybė, geriausiai atsiskleidžia ramybės sąlygomis, o nerimas, kaip būsena, geriausiai atsiskleidžia atliekant kokią nors užduotį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą